REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
55
Modernių technologijų paroda „Išmani Lietuva 2016“ (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Eilės bankų filialuose jau greitai tapti praeitimi. Finansines technologijas kuriantys lietuviai pristatė dar vieną naujovę – bankų filialus pakeičiantį terminalą, kurio ekrane nuotoliniu būdu su klientais bendrauja operatorius.

55

Eilės bankų filialuose jau greitai tapti praeitimi. Finansines technologijas kuriantys lietuviai pristatė dar vieną naujovę – bankų filialus pakeičiantį terminalą, kurio ekrane nuotoliniu būdu su klientais bendrauja operatorius.

REKLAMA

Šis terminalas „VTM.IQ“ ir su juo įrengiamas seifas oficialiai pasirodė tik vasarą, o prieš mėnesį tokį terminalą įsigijo Azerbaidžiano bankas. Kita rinka – Kazachstane. O prieš mėnesį Rygoje pristačius naujovę, ja susidomėjo ir pora bankų veikiančių Lietuvoje. Kodėl šie terminalai pirmiausia pasirodė Azerbaidžiane? Pašnekovas atskleidžia, kad dėl to, jog bankas turėjo pakankamai lėšų jam įsigyti ir norėjo būti išskirtinis.

Šiuo metu veiklą norima plėtoti Baltijos šalyse, žengti į pažįstamą rinką. Nes reikalingas ne tik įrenginių pastatymas, bet ir nuolatinė jų priežiūra.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes turime idėją nunešę iki bankų, jie turi suprasti, kam tai reikalinga. Susiskaičiuoti grąžą. Azerbaidžiano pavyzdys, kad mes būsim kiti, išsiskirsime. Ir ten dabar eilės žmonių, operatoriai dieną naktį dirba, nes nespėja aptarnauti visų. Ten tik plečiasi ši veikla“, – sako UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) Verslo vystymo departamento direktorius Danielius Fukson.

REKLAMA

Nuo būsto paskolos iki mokesčių sumokėjimo

Verslo vystymo departamento direktorius Danielius Fukson pasakoja, kad tai – banko skyrius be žmonių, o terminalu galima atlikti visas įprastas bankines operacijas: gauti personalizuotos informacijos apie banko paslaugas, užsisakyti banko kortelę ir iš karto ją gauti, sumokėti kredito įmokas, sudaryti banko paslaugų sutartį ir atidaryti sąskaitą, įnešti grynuosius ar juos išsiimti, apmokėti sąskaitas už komunalines, ryšio, transporto ir t.t. paslaugas. Įmanomos ir pinigų keitimo operacijos, kuomet net smulkiausias monetas po kelionės paverstumėte jums reikalinga valiuta.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovo teigimu, galimybės beribės, įrenginiu tiek draudimo įmonės gali naudotis, tiek bilietų platinimo įmonės.

Jei tokie terminalai būtų įrengti geležinkelio stotyje ar oro uoste, būtų galiam suteikti prieigą prie kelionės bilieto atsispausdinimo.

Toks banko skyrius veikia visą parą, visuomet yra „gyvas“ žmogus galintis padėti.

„Iš naujų dalykų tai yra bekontaktės mokėjimo kortelės, jomis galima atsiskaityti, identifikuoti save. Yra ir QR kodų skaitytuvas, juo galima skenuoti turimus įvairius dokumentus, informaciją. Tai nepailstantis bankas galintis ir priimti pinigus, ir išduoti, suteikti visas bankines paslaugas, kurių paprastai važiuojate į skyrių. Tai gana naujas dalykas Lietuvoje. Rytų Europoje dar nėra tokių veikiančių“, – tv3.lt portalui komentuoja pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tapatybės saugumas užtikrinamas ir operatorių pagalba

Itin svarbus aspektas naudojantis bankinėmis paslaugomis – saugumas. Tapatybę galima patvirtinti keliais būdais – nuskenuojami pirštų antspaudai arba ID kortelė. Taip pat atpažinimas galiams pagal banko kortelę.

„Per kamerą vis tiek matoma, kas nuskaito tą ID. Tad sulyginamas pasas su realybe ir galima matyti, ar tikrai tas žmogus naudojasi. Didžiausią apsaugą duoda banko kortelė. Jei tu žinai PIN kodą, turi atsakomybę už kortelę. Juk pasirašai sutartį, kad čia tavo kortelė ir turi niekam kitam neatskleisti savo duomenų“, – sako D. Fukson.

Kadangi terminalas veiktų skambučių centro pagrindu, galėtų būti grupė darbuotojų, kurie visą parą aptarnautų klientus nuotoliniu būdu iš banko centro. Įmanomos ir kelios atskiros grupės, kuomet vieni darbuotojai būtų atsakingi už skambučių priėmimą ir pradinės informacijos suteikimą, kiti daugiau specializuotųsi ties tam tikromis paslaugomis.

REKLAMA

Šalia terminalo yra ir elektroninis seifas, kuris valdomas nuotoliniu būdu. Sukurta sistema leidžia arba pačiam klientui spaudinėjant mygtukus pasirinkti pinigines operacijas arba išsikvietus operatorių su jo pagalba atlikti mokėjimus.

Ar bankams apsimokėtų finansiškai?

Žinoma, tokie įrenginiai kainuoja tikrai ne centus, tad bankai turėtų apskaičiuoti šios technologijos įdiegimo grąžą.

D. Fukson teigimu, bankams daug labiau apsimoka statyti tokį terminalą nei įkurti mažą filialą – ten mokama ir už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, daugiau žmonių dirba.

„Tai čia pigiau, net jei apsaugą pasodinsime, mums užtektų mokėti atlyginimus centre dirbantiems darbuotojams. Be to didžiulė nauda tolimesnėse vietose. Pavyzdžiui, gali būti terminalas pastatytas kaimuose, kur banko nėra. Arba jei yra bankas sėdi viena kasininkė, kuri tik moka išduoti pinigus. Jei reikia atlikti sudėtingas operacijas, finansines konsultacijas, tą galima nuotoliniu būdu padaryti iš to centro, kur sėdi konsultantai. Tai rodo, kad mes einame pas klientus, o ne jie pas mus“, – sako pašnekovas.

REKLAMA

Jis tikina, kad įrenginys skirtas ne vien jaunimui, bet ir tiems, kurie nėra pratę tokiomis technologijomis naudotis. Operatorius visada mato atėjusį klientą, tad žmogus paspaudus mygtuką visą informaciją gali suteikti operatorius. Taip pat padaryta patogi prieiga neįgaliam žmogui.

Visgi apmokestinimas už pasinaudojimą terminalu – tikrai galimas. Viskas priklausytų nuo paties banko. Jam suteikiama galimybė apmokestinti skirtingas paslaugas atitinkamais tarifais ar net tą pačią paslaugą skirtingiems klientams skirtingomis kainomis.

Atskleidžiama, kad vienas toks terminalas kainuotų apie keliasdešimt tūkstančių eurų.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų