REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Politikai-populistai vis eskaluoja klausimą dėl grupės Seimo narių kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kuriuo prašoma atsakyti, ar Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas (priimtas 2002 m. sausio 15 d.), reglamentuojantis NATO pajėgų įvedimą siekiant ginti Lietuvą nuo agresijos, neprieštarauja šalies Konstitucijai.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnės pavaduotoja Ramunė Visockytė sveikina Konstitucinio Teismo pirmininką doc. Kęstutį Lapinską, nepabijojusį rugsėjo 9 d. žiniasklaidai pasakyti, jog kreipimosi nagrinėjimas ir „nutarimas padės suformuoti valstybės gynimo doktriną“, kad „tai būtų kažkas naujo, nes prieštaravimų lyg ir yra“.

REKLAMA

Kreipimasis Konstituciniam Teismui perduotas liepos 14 d., t.y. po to, kai užsienio ir mūsų šalies politikai (net Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas) prabilo apie galimus Jungtinių Amerikos Valstijų ketinimus dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos (PRG) elementus Lietuvoje. Darbo partija net paragino Vyriausybę visapusiškai išnagrinėti šios sistemos dislokavimo Lietuvoje privalumus ir trūkumus bei pateikti išsamią analizę visuomenei. Juk Čekijos ir Lenkijos Vyriausybės, pradėjusios derybas dėl PRG sistemos dislokavimo, susidūrė su sunkumais, kuriuos jų šalyse daugiausia lėmė neigiama visuomenės nuomonė.

REKLAMA
REKLAMA

„Sakėme, kad Lietuva galėtų išvengti jų klaidų, jeigu aktyviau informuotų visuomenę apie vykstančius procesus. Tačiau Lietuvos Vyriausybė neteikė jokios informacijos ne tik visuomenei, bet ir Seimui. Todėl Seimo nariai, vykdydami tiesioginę savo pareigą, peržiūrėjo įstatymus, Konstituciją, aiškindamiesi, ar Lietuvos teisės aktai netrukdys šalyje dislokuoti prieškarinės gynybos sistemos elementus. Deja, bet iškilo abejonių ir klausimų, į kuriuos paprašėme atsakyti Konstitucinį Teismą. Manome, kad Konstitucija nenumato, kad, vykdant kolektyvines gynybos operacijas, į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai ir jie galėtų būti panaudojami Lietuvos teritorijoje. Ir jeigu taip netobulai buvo paruošti teisės aktai, tai juos reikėtų kuo skubiau taisyti“, — sakė R. Visockytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kreipimesi rašome: „Mes suprantame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio, teigiančio, kad „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinais pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises ir laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo“, svarbą. Manome, kad realizuodama šią konstitucinę normą Lietuvos Respublika savo konkrečiais veiksmais turi prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo ir tuo pačiu stiprinti savo nacionalinį saugumą. Šiuo aspektu reikšmingas turėtų būti Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris turėtų padėti Lietuvai sėkmingai dalyvauti tarptautinio saugumo užtikrinimo veikloje. Tačiau nežiūrint į visus Lietuvos valdžios norus, mūsų valstybės įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai, nes to reikalauja jos 7 straipsnio 1 dalis“.

REKLAMA

„Manome, kad Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymas, į kurį perkelti NATO aljanso šalių bendradarbiavimo gynybos srityje principai taip pat riboja Seimo galias. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, nustato, kad „neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, įskaitant Lietuvos Respublikos karinių vienetų išvykimą, leidimą atvykti į Lietuvos Respubliką kitų valstybių kariniams vienetams bei kitas priemones, reikalingas kitos operacijos tikslams pasiekti, priima prezidentas“, — kalbėjo Seimo narė R.Visockytė.

REKLAMA

Lietuva yra parlamentinė valstybė, o ne prezidentinė kaip Rusija. Pagal Lietuvos Konstituciją tik Seimas priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas (tarp jų ir sprendimą Lietuvos kariniams vienetams dalyvauti kitoje operacijoje), kai prireikia ginti valstybę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Konstitucija nesuteikia prezidentui teisės nei panaudoti ginkluotąsias pajėgas, nei duoti leidimą atvykti į Lietuvą kitų valstybių kariniams vienetams. „Tai, manau, tapo ypač aktualu pamačius Rusijos agresiją prieš Gruziją. O jei po kelių metų, kai gal turėtume ne tokį ryžtingą prezidentą kaip V. Adamkus, imtų šalies galva ir supanikuotų, pasakytų, kad jam Konstitucija neleidžia duoti nurodymą į agresorių atakas atsakyti kariniais veiksmais. Seimas tuomet įrodinėtų, kad kažkoks įstatymas jam visgi tokią teisę suteikia. Kol vyktų debatai, okupantai jau ir prie Lenkijos sienos švilpautų... Todėl pats laikas peržiūrėti teisės aktus, jei reikia — juos pataisyti, suderinti su Konstitucija. O jei reikia, gal net daryti pataisymus ir pačioje Konstitucijoje“ — svarstė R. Visockytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konstitucinis Teismas priėmė parlamentarų kreipimąsi svarstyti ir išsklaidyti abejones. Rugsėjo 9 d. žurnalistams Konstitucinio Teismo pirmininkas doc. Kęstutis Lapinskas sakė: „Nutarimas padės suformuoti valstybės gynimo doktriną. Tai būtų kažkas naujo, nes prieštaravimų lyg ir yra“. Jo teigimu, tai bus „rimta ir įdomi byla“.

Ar ir dabar konservatorius V. Landsbergis politikuos kaip rugsėjo 6 d., kai savo partiečius gąsdino, kad po rinkimų gali būti suformuota prorusiška Vyriausybė, uždrausta opozicija, ragins kovoti už rinkėją, platinant atsišaukimus (apgaudinėti žmones) prie bažnyčių, per atlaidus? Ar V. Landsbergis ir Konstitucinio Teismo pirmininką apkaltins tarnaujant Rusijai ir grasins „padėti skersą ir sėdėti sau Briuselyje“? Ko konservatoriai bijo? O gi gali paaiškėti, kad jų priimtuose teisės aktuose grupė Seimo narių įžvelgė paliktas spragas, o gal tyčines klaidas, kurios, iškilus grėsmei valstybės saugumui, gali būti lemtingos mūsų tautai...“ — svarstė Seimo narė Ramunė Visockytė. — Visi jau įpratome matyti labai susirūpinusius konservatorius. Tik jų susirūpinimas dažniausiai pasireiškia priešų ieškojimu mūsų šalies visuomenėje. Netikiu, kad po Konstitucinio Teismo pirmininko pasisakymo spaudoje, konservatoriai padėkos grupei Seimo narių, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir nustatyta tvarka aiškinasi, ar valstybėje galiojantys įstatymai atitinka jos Konstituciją. Konservatoriai net neatsiprašys. O derėtų, jei dar bent įsivaizduoja esą garbingi politikai. Deja, manau, kad dabar galim sulaukti išpuolių net prieš K. Lapinską“.

REKLAMA

Seimo nariams, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, niekada nekilo abejonių dėl Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Koalicija  „Darbo partija + Jaunimas“ savo dokumente „Svarbiausieji įsipareigojimai 2008–2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos laikotarpiu“ įsipareigoja vykdyti rezultatyvią ir veiksmingą Lietuvos atstovų veiklą ES institucijose, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Ramunė Visockytė yra Darbo partijos narė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų