REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Rusiją dėl kariuomenės telkimo Ukrainos pasienyje, o JAV – dėl laukiančių griežtų sankcijų, jeigu pasireikš bet kokie agresyvūs veiksmai. Tuo metu Rusija atvirai deklaravo pageidavimą gauti „garantijas“, kad NATO nesiims plėtros į Rytus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Rusiją dėl kariuomenės telkimo Ukrainos pasienyje, o JAV – dėl laukiančių griežtų sankcijų, jeigu pasireikš bet kokie agresyvūs veiksmai. Tuo metu Rusija atvirai deklaravo pageidavimą gauti „garantijas“, kad NATO nesiims plėtros į Rytus.

REKLAMA

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pažymėjo, kad Rusija jau yra parengusi „siūlymą“, kaip turėtų atrodyti naujasis „rašytinis“ susitarimas su JAV ir sąjunginėmis valstybėmis ir žadėjo jį greitai pateikti. Politologų ir ekspertų manymu, Rusija neturi įrankių, kuriais galėtų spausti Vakarų šalis ir pateikti savo reikalavimus.

Rusija išbando Vakarų vienybę

JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno pareiškimas, kad Rusija planuoja didelio masto Ukrainos puolimą yra pagrįstas tiek ir atviruose šaltiniuose prieinamais duomenimis, tiek ir Vakarų šalių žvalgybos duomenimis, rašoma „The Guardian“.

REKLAMA
REKLAMA

Neįvardintas šaltinis leidiniui patvirtino, kad „visam šiam dalykui yra pakankamai pagrindo (taip manyti, – red. past.).

Teigiama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas jau kelias savaites suka galvą dėl šios situacijos, tačiau bandymai sumažinti įtampą, įskaitant ir ketvirtadieninį A. Blinkeno ir S. Lavrovo susitikimą, rezultatų nedavė. Tai leidžia teigti, kad Rusija siekia ir toliau tęsti krizės eskalavimą.

REKLAMA

Bendrovė „Jane’s“, kuri specializuojasi karinės žvalgybos srityje, užfiksavo itin išaugusį Rusijos tankų, artilerijos ir kitos karinės technikos skaičių nuo Krymo iki pat Smolensko, o ekspertai tai apibūdina, kaip „anomalų Rusijos karinį aktyvumą“.

Tarptautinio saugumo ekspertas Neilas Melvinas („Rusi“ institutas) dabartinę Rusijos kariuomenės koncentraciją apibūdino kaip „daug rimtesnę negu buvo balandžio mėnesį“, nes šį sykį yra požymių apie tiesioginį pasiruošimą karinėms operacijoms.

Konkretus to požymis – šarvuotos technikos karo lauko modifikacijos, kurių pagrindas yra metalinių tinklų konstrukcijos, užvelkamos ant karo mašinų viršaus.

REKLAMA
REKLAMA

„The Guardian“ teigiama, kad šios modifikacijos yra Rusijos karinės vadovybės nerimo dėl neseniai Ukrainos kariuomenę papildžiusios Vakarų ginkluotės požymis. Ypač rusus gali neraminti amerikiečių raketų kompleksai „Javelin“ ir turkų dronai „Bayraktar TB2“. Šios mobilios sistemos efektyviai dorojasi su šarvuota karine technika, būtent ten, kuri ji ir yra labiausiai pažeidžiama – iš viršaus.

Visa tai kelia klausimą: kodėl Rusija skuba forsuoti įvykius? Atsakymą į tai pateikia ukrainiečių tarptautinių santykių analitikas Orysis Litcevičius, manantis, kad laikas šiuo atveju yra Ukrainos sąjungininkas, o Kremlius suprato, kad kaimyninė šalis pamažu, tačiau užtikrintai dreifuoja į Vakarų pusę, nepaisant visų aplinkybių su Krymo netektimi ir karo veiksmais Donbase.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiu būdu Maskva gali bandyti „tikrinti“ JAV ir kitų Vakarų šalių ryžtingumą, ypač tuo momentu, kai Vokietijoje į valdžią ateina nauja politinė jėga.

N. Melvino manymu, didelio masto puolimas yra sunkiai tikėtinas, o Rusijos tikslas yra kitas – atgaivinti įstrigusį Minsko derybų procesą. „Rusija nori neutralizuoti Ukrainą ir paversti ją buferine valstybe. Tai būtų optimalu Kremliui – turėti pripažintą autonominį Donbasą su vadovybe, išrinkta Rusijai kontroliuojant ir turint veto teisę Kijevo užsienio politikai“, – cituojamas ekspertas.

Tokią Minsko susitarimų interpretacija bus politiškai neįmanoma parduoti Ukrainai, iš dalies būtent dėl to taikos procesas ir įstrigo.

REKLAMA

Vakarų lyderiai tuo metu vienas po kito deklaruoja Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto palaikymą. Kažkokių ženklų, kad bus nusileista Rusijos reikalavimams nematyti, todėl galima tikėtis ir tolimesnio įtampos eskalavimo.

Ekspertų manymu, Rusijai bus sudėtinga naudoti spaudimą Vakarų šalims, nes tam turima nepakankamai įrankių. Tačiau paskatinti daugiau derėtis V. Putinas gali ir grasinimais ar dirbtinės įtampos kūrimu Rytų Europoje.

„Aš nemanau, kad Putinas dabar turi stiprias derybines pozicijas: jis gina tam tikrą status quo, tai yra iš esmės reikalauja kažkokio dėmesio sau ir pagarbos, tačiau diktuoti sąlygas Vakarų lyderiams ir reikalauti iš jų naujų įsipareigojimų, man atrodo, Rusijos prezidentas dabar negali. Neatsitiktinai jis atsidūręs jeigu ne tarptautinėje izoliacijoje, tai bent jau, grubiai tariant, ne visuose tarptautiniuose forumuose jį pageidauja matyti. Derybos su juo – tai visada toks kiek labiau ypatingas dalykas tarptautinėje politikoje, jos įtraukiamos į programas atskirai, labiau kaip derybos su branduolinį ginklą turinčios valstybės atstovu su žinoma užsienio politikos kryptimi“, – „Current Time“ pasakojo „Novaja Gazeta“ politikos skyriaus redaktorius Kirilas Martynovas.

Ukrainos politologo Konstantino Batozgio nuomone, jokių rašytinių garantijų Vakarai Rusijai nesuteiks. Tačiau galimas variantas, kad toks hibridinis poveikis, kaip kariuomenės dislokavimas Ukrainos pasienyje ar krizė Baltarusijos-ES pasienyje, gali priversti „sėstis prie derybų stalo ir apie kažką kalbėtis“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų