Po mėnesio Berlyne prasidės Vadimo Krasikovo teismo procesas. Rusas yra įtariamas tuo, kad, 2019-ųjų rugpjūtį jis Vokietijos sostinės Berlyno parke nušovė Gruzijos pilietį Zelimchaną Changošvilį.
Teigiama, kad V. Krasikovas yra profesionalus samdomas žudikas. Vokietijos valdžia ir teisėsauga yra įsitikinę, kad Vladimiras Putinas asmeniškai įsakė likviduoti Gruzijoje gimusį čečėną, rašoma „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Jeigu anksčiau Kremlius dar bandė oficialiai atsiriboti nuo panašaus pobūdžio nusikaltimų, tai šiandien prievarta yra vykdoma atvirai. Maža to, sąsajos su valdžios institucijomis yra vargiai beslepiamos.
Žmogžudystė Tyrgarteno parke tapo pirmąja žmogžudyste, kuri įvykdyta Rusijos valdžios struktūrų nurodymu Vokietijos teritorijoje, tačiau federalinės valdžios reakcija buvo santūri – ypač palyginti su tuo, kaip vėliau sureagavo kanclerė Angela Merkel ir užsienio reikalų ministras Heiko Maasas po naujienos apie tai, kad Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas kariniams veiksmams naudojamą, nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Jie ne tik kategorišku tonu pareikalavo atsakymų iš Maskvos, bet ir pareiškė, kad aptars galimą atsaką su partneriais ES ir NATO.
Gynybos reikalų ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer Rusiją pavadino „agresyviu režimu, kuris bando be jokios sąžinės graužaties, net ir nevengiant smurto, plėtoti savo interesus“.
Tokių žodžių pasirinkimas stebina dar labiau, nes A. Navalno nuodijimas vyko ne Vokietijos teritorijoje. Kaip galima būtų aiškinti tokią skirtingą šių įvykių reakciją? Savo poziciją dėl nužudymo Berlyne Vokietijos valdžia aiškino tuo, kad teisinėje valstybėje savo darbus iš pradžių turi atlikti teisėsaugos institucijos. Tačiau neoficialiai galima buvo suprasti, kad ji nenorėjo gadinti santykių su Maskva dėl vyro, kurio vaidmuo kare Čečėnijoje galimai buvo susijusi su daugeliu kruvinų susidorojimų.
Dabar auka tapo ne buvęs čečėnų karo lauko vadas, o pagrindinis Rusijos opozicijos veikėjas. Tačiau šią aršią Vokietijos reakciją galima suprasti ir dėl kitos priežasties. Berlynui baigiasi kantrybė santykiuose su Maskva. Ir ne tik dėl Rusijos blokuojamo taikaus susitarimo Ukrainos rytuose ar precedento neturinčio karo vystymo Sirijoje, tačiau ir dėl Maskvos veiksmų pačioje Vokietijoje.
Rusija plečia savo įtaką Vokietijoje
Gegužę paaiškėjo, kad Vokietijos saugumo tarnyboms pavyko nustatyti numanomą pagrindinį kibernetinio puolimo prieš Vokietijos Bundestagą 2015-aisiais organizatorių: ir kalbama šiuo atveju apie 29-erių rusų karį Dmitrijų Badiną. Įsilaužimas į Bundestago duomenų bazes – tai tik vienas iš daugelio skambių kibernetinio puolimo, kuriuos įvykdė rusų programišių grupuotės, pavyzdžių. Jų metu Maskva siekia išgauti Vokietijos ministerijų, partijų, parlamento ar kitų įstaigų saugomą informaciją.
Naujas Šaltasis karas, kurį Rusija jau daugelį metų vysto Europos Sąjungoje, pasireiškia daugelyje sferų. Pavyzdžiui, saugumo institucijų duomenimis, pastaruoju metu Vokietijoje gerokai išaugo rusų šnipų aktyvumas – savo masiškumu niekuo nenusileidžiantis ankstesnio Šaltojo karo laikams.
Auga ir kontaktų su vokiečių politikais, jų darbuotojais, skaičius. Jų metu yra siekiama išgauti ar kitu būdu perimti informaciją, galinčią turėti bent kokios vertės. Maža to, Rusijos žiniasklaida, dirbanti užsienyje, tokia kaip „RT Deutsch“ (anksčiau vadinosi „Russia Today“) ir „Sputnik“, vykdo nuolatinį propagandos ir dezinformacijos srauto skleidimą. Migracijos krizės metu jie bandė dar labiau pagilinti visuomenės susiskaldymą, panašiu būdu ji veikia ir dabar, protestų prieš priemones nuo koronaviruso, atveju.
Tuo pačiu Vokietijos saugumo tarnybos aptinka iš dalies slaptus Rusijos ryšius su partijomis, kurios yra politikos pasaulio periferijoje, visų pirma su „Alternatyva Vokietijai“. Rusiją šiuo atveju domina ne nacionalistinė partijos kryptis. Pagrindinis hibridinio karo tikslas – pirmiausiai yra vokiečių visuomenės sukrėtimai, skaldymai ir silpninimas.
„Alternatyva Vokietijai“ partija ir šį kartą tapo bandymų kritikuoti „skubotą Rusijos kaltinimą“ iniciatore. Europarlamento narys Maximilianas Krahas pareiškė, kad kaltinimai Kremliaus adresu „mažiausiai turėtų būti pasmerkti abejonei“. O kitas partijos narys Tino Chrupalla perspėjo, kad dėl A. Navalno nuodijimo nederėtų kelti klausimų dėl „Nord Stream 2“ ir to paties „Vokietijos energetinio saugumo“. Beje, šiuo klausimu jis sulaukia pritarimo ir iš kai kurių kitų Vokietijos politikų. Nepaisant to, A. Merkel, nors ir atsargiai, tačiau neatmetė galimybės, kad dėl A. Navalno nuodijimo gali tekti pritaikyti sankcijas strategiškai tiek Rusijai, tiek ir Vokietijai svarbiam dujotekiui.
