Segregacija silpnina moteris ekonomiškai
„Stereotipinės nuostatos vis dar daro gana stiprią įtaką skirstant profesijas į „moteriškas“ ir „vyriškas“, o dalis jaunuolių rinkdamiesi profesiją vadovaujasi stereotipais, kad vienos profesijos yra „vyriškos“, kitos „moteriškos“, – pabrėžia nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos moterų lobistinė organizacija“ (LMLO) pirmininkė Audronė Kisielienė. Pasak jos, niekam ne paslaptis, kad moterys Lietuvoje uždirba gerokai mažiau nei vyrai, o viena iš priežasčių – vis dar stiprūs stereotipai, skatinantys vaikinus rinktis vadinamąsias „vyriškas“, o merginas – „moteriškas“ profesijas. O pastarųjų atlyginimai dažnai mažesni. Be to, „Sodros“ duomenys rodo, kad per metus nuo 2021 m. balandžio iki 2022 m. balandžio vyrų atlyginimai augo apie 20 %, moterų – 18,5 %, o atotrūkis tarp atlyginimų, kuriuos vidutiniškai Lietuvoje gauna vyrai ir moterys per tą patį laiką padidėjo nuo 190 Eur/mėn. iki 248 Eur/mėn.
Pašnekovė pabrėžia, kad giliai įsišaknijęs požiūris į moterų ir vyrų vaidmenis, į darbus ir profesijas, tinkamas moterims ar vyrams – pagrindinė darbo rinkos segregacijos pagal lytį ir prastesnės moterų finansinės padėties priežastis. „Atlyginimo dydžiui nemažos įtakos turi profesinė ir sektorinė bei darbo rinkos segregacija pagal lytį, o dėl to ekonominė moterų ir vyrų padėtis Lietuvoje ir kitose šalyse yra skirtinga. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos komitetas, 2019 m. paraginęs Lietuvą imtis priemonių, kad būtų pašalinti diskriminaciniai lyčių stereotipai ir barjerai, kurie trukdo merginoms rinktis netradicines moterims mokslo ar profesijų sritis, o profesinė vyrų ir moterų segregacija bei atlyginimų skirtumas mažėtų“, – sako A. Kisielienė, aiškindama, kas paskatino LMLO kartu su kitomis šalies NVO ir mokslininkais – lyčių lygybės ekspertais – atlikti tyrimą „Stereotipinių nuostatų lyčių atžvilgiu įtaka darbų (studijų, specialybių, profesijų) pasirinkimui“, ir ieškoti būdų, kurie padėtų kompleksiškai spręsti šią problemą.
Profesijas vis dar skirstome
Profesiją besirenkančių jaunų žmonių sprendimui nemažai įtakos turi ne tik tėvų, artimųjų, draugų, švietėjų nuomonė, bet ir stereotipai. „Stereotipinės nuostatos, skirstančios profesijas į „moteriškas“ ir „vyriškas“ – giliai įsišaknijusios visuomenėje ir vis dar daro gana stiprią įtaką jaunuoliams, todėl dalis jų rinkdamiesi profesiją tebesivadovauja šiomis nuostatomis“, – sako A. Kisielienė.
Ją džiugina tai, kad dauguma tyrimo dalyvių teigė manantys, jog profesijos „lyties neturi“, ir nesureikšmino lyties kaip svarbaus aspekto renkantis studijas. Tačiau merginos, priduria ji, ir toliau renkasi studijas, kurias baigusios įgyja vadinamąsias „moteriškas“ specialybes, o vaikinai – „vyriškas“, todėl segregacija dėl lyties švietimo ir darbo rinkos srityse toliau išlieka viena iš reikšmingų moterų ir vyrų nelygybės priežasčių.
Tyrimas atskleidė, kad dauguma jaunuolių mano, jog situacija gerėja. „Pavyzdžiui, respondentai sakė manantys, kad nemažai žmonių sąmoningai bando atsisakyti pasenusių stereotipų, apibrėžiančių, kas yra tipiškai „moteriška“ ir „vyriška“, o paprašyti įvardinti, kas labiausiai padeda jų atsikratyti, minėjo auklėjimą, švietimą, komunikaciją ir „gyvą pavyzdį“. Būtent jį apklausos dalyviai laiko vienu veiksmingiausių, efektyviausių dalykų, lemiančių, kad profesija bus pasirinkta nepaisant lyčių stereotipų“, – pasakoja A. Kisielienė. Pasak jos, respondentų nuomone, kai matai „tikrą, daug pasiekusį profesionalą, puikiai išmanantį savo sritį“, klausimas, ar jo pasirinkta profesija jam tinka pagal lytį, net nekyla. „Tokius pavyzdžius vaikinai ir merginos laiko savotišku padrąsinimu laužyti stereotipus ir rinktis netipines lyčiai specialybes“, – pabrėžia pašnekovė.
Stereotipai formuojasi ir mokykloje, ir šeimoje
Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentai, pasirinkę skirtingas profesijas – tik viena iš tyrimo, kuris buvo atliktas įgyvendinant projektą „Startas lygiavertei karjerai“, tikslinių grupių. Kitas dvi grupes sudarė pedagogai, turintys nemažą įtaką profesiją besirenkantiems moksleiviams, ir ekspertai, turintys žinių ir patirties karjeros konsultavimo, planavimo srityse, analizuojantys darbo rinkos poreikius bei dirbantys su jaunimu ar potencialiais darbuotojais bei darbdaviais.
„Daugelio tyrimo dalyvių nuomone, mokyklos vaidmuo formuojant jaunų žmonių nuomonę apie netipiškas profesijas yra labai svarbus. Mokyklos įtaka renkantis profesiją priklauso ir nuo mokytojų asmeninių savybių, jų autoriteto, tačiau tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis pedagogų ir pedagogių sąmoningai ar nesąmoningai vadovaujasi stereotipine nuostata lyčių atžvilgiu“, – pasakoja A. Kisielienė. Anot jos, akivaizdu, kad kalbant su mokiniais reikėtų pateikti daugiau gerųjų pavyzdžių apie netipinių lytims profesijų pasirinkimą ir mažiau akcentuoti lyčių skirtumus, o pedagogai ir kiti švietimo sektoriaus darbuotojai turėtų ugdyti lyčiai neutralius savo komunikacinius gebėjimus.
Tačiau labai daug įtakos formuojantis jauno žmogaus požiūriui į tai, kas yra „vyriška“ ir „moteriška“, turi aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, žaislai, filmai, ir šeima, pabrėžia pašnekovė. Ji pasakoja, kad tyrime dalyvavę ekspertai atkreipė dėmesį, jog namie neretai sakoma „čia moters darbas“ – pavyzdžiui, gaminti valgį. „Deja, taip tėvai norom nenorom skiepija vaikams stereotipus, kas tinka ar netinka jam ir kas – jai“, – apgailestauja A. Kisielienė. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad didesnio visuomenės palaikymo sulaukia stereotipus laužančios moterys, o vyrai, besirenkantys netipines lyčiai profesijas, sulaukia mažesnio visuomenės palaikymo, jiems dažniau klijuojamos neigiamos etiketės.
Įveikime stereotipus kartu
Savaime stereotipai nyksta nenoriai, todėl remiantis tyrimo rezultatais buvo parengtos rekomendacijos įvairių sričių specialistams, galintiems efektyviai padėti jaunuomenei įveikti stereotipus ir paskatinti vaikinus ir merginas atsikratyti profesinės karjeros pasirinkimą ribojančių su lytimi susijusių nuostatų.
„Sukūrėme ir išbandėme mokymo programą, skirtą kelti švietimo srities darbuotojų kompetenciją lyčių lygybės ir nestereotipinio požiūrio į moteris ir vyrus bei jų vaidmenis šeimoje ir visuomenėje klausimais. Mokymuose jau dalyvavo apie 100 švietimo srities darbuotojų iš projekte dalyvaujančių Alytaus, Kauno r. ir Šilalės r. savivaldybių – jie tobulino savo gebėjimus tinkamai motyvuoti vaikus ir jaunimą rinktis profesijas ne pagal lytį, o pagal gebėjimus ir interesus. 150 skirtingo amžiaus jaunuolių iš šių savivaldybių dalyvavo specialiuose renginiuose, kuriuose kartu su specialistais aptarė, kodėl planuojant karjerą verta laužyti stereotipus ir rinktis ne tipines lyčiai profesijas, bet atsižvelgti į asmeninius interesus“, – pasakoja A. Kisielienė.
Be to, informacija, atskleidžiančia profesijos ir specialybės pasirinkimo įtaką skirtingai moterų ir vyrų ekonominei padėčiai, dalijamasi su visuomene: internete vyko socialinė informacinė kampanija, kurios metu buvo transliuojamas animacinis filmas apie nestereotipines profesijas, vaizdo klipas „Mano profesija – mano pašaukimas“, paskleistos žinutės apie lygiaverčio pasirinkimo galimybes bei svarbą ir kt.
„Manome, kad visa tai padės jaunimui įveikti stereotipus ir rinktis profesinės karjeros ir būsimo darbo kryptį atsižvelgiant į asmeninius gebėjimus, o ne lytį“, – sako projektą „Startas lygiavertei karjerai“ koordinavusios organizacijos pirmininkė A. Kisielienė. Įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą taip pat dalyvavo Lygių galimybių plėtros centras, Socialinių inovacijų fondas bei Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras.
