Jau ne vieną kartą buvo kalbėta apie Lietuvos struktūrų, atsakingų už ES lėšų paskirstymą, nekompetenciją. Pakanka vien tik prisiminti neseniai skandalą sukėlusią Lietuvos valdininkų kelionę į Naująją Zelandiją. Pastaroji, kaip vėliau paaiškėjo, buvo finansuojama iš ES lėšų, už kurių tinkamą panaudojimą atsakinga Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), vadovaujama Povilo Česonio. Tai tik viena iš organizacijų, atsakingų už ES lėšų skyrimą įvairiems projektams Lietuvoje finansuoti, tačiau būtent jai patikėta atsakomybė vertinti, kiek vienas ar kitas projektas yra svarbus, ir ar skirti jam finansavimą. Agentūros „darbą“ ir prioritetus skirstant lėšas galima vertinti atsižvelgiant į paskutinius skandalus.
Keletui šimtų neįgaliųjų ir bedarbių moterų iš Alytaus, Anykščių, Panevėžio ir Vilniaus cinizmo viršūne tapo agentūros atsisakymas finansuoti projektą, kurio realizavimas būtų suteikęs galimybę jiems persikvalifikuoti, aktyviai integruotis į visuomenę ir įsidarbinti. Vien Anykščiuose ir Panevėžyje šio projekto dalyviais ruošėsi tapti 270 žmonių. Dar 360 dalyvių planavo prisijungti prie analogiško projekto Alytuje ir Vilniuje.
Projekto tikslas – padėti nedirbantiems socialinės rizikos asmenims integruotis į draudimo darbo rinką, siekiant sumažinti jų socialinę atskirtį ar net jos išvengti. Projekto įgyvendinimas apėmė šias tikslines grupes: moterys, po ilgesnės pertraukos (nedarbo trukmė didesnė nei 24 mėnesiai) grįžtančios į darbo rinką, ilgalaikiai bedarbiai ar socialinių pašalpų gavėjai bei neįgalieji. Atlikti tyrimai tik patvirtina, kad pasirinktos projekto tikslinės grupės patiria diskriminaciją darbo rinkoje ir yra labiau engiamos už kitas grupes.
Todėl projektas numatė, kad dalyviai lankytų individualius ir grupinius socialinės reabilitacijos ir profesinės reabilitacijos užsiemimus siekiant atkurti jų pasitikėjimą savimi, skatinti motyvaciją įgyti kvalifikaciją ir atitinkamai pagal ją dirbti.
VšĮ „Draudimo ir rizikos valdymo institutas“ buvo tas projekto partneris, kuris buvo atsakingas už profesinius mokymus pagal instituto parengtą programą, skirtą būsimiems draudimo konsultantams. Po profesinių mokymų ir praktikos projekto dalyviai turėjo pradėti dirbti draudimo konsultanto darbą. Kitas projekto partneris UAB „SEB gyvybės draudimas" po praktikos įsipareigojo įdarbinti dalį projekto dalyvių.
Tačiau ESFA projektą atmetė. Agentūros įvertinimu, projektas tenkino visus reikalavimus, išskyrus vieną – nesudarė galimybės įsitikinti, kad projekto dalyviai bus įdarbinti draudimo bendrovėje.
Projekto vertinimo komisija neatsižvelgė į visuotinai žinomą draudimo verslo ypatumą – nei Lietuvoje, nei kur nors kitur pasaulyje nėra „konsultanto įdarbinimo" praktikos. Visi draudimo konsultantai dirba pagal individualios veiklos pažymą, sudarydami tarpininkavimo sutartį su draudimo įmone.
„Sudaryti gyvybės draudimo sutartį nėra taip paprasta – tai nėra vien tik parašas šalia užrašo „su taisyklėmis susipažinau ir sutinku“. Siekiant sąžiningumo ir teisingumo tarp abiejų susitariančių šalių, t. y. draudėjo ir draudiko, reikalingas tiesioginis kontaktas tarp jų – todėl čia ypatingą vietą draudimo rinkoje užima draudimo tarpininkai. Siekiant parinkti tinkamiausią draudėjo poreikius atitinkantį produktą, tiksliai įvertinti draudėjo rizikas ir nustatyti draudimo įmokas būtina pažinti klientą – ką ir daro draudimo tarpininkai, taip supaprastindami draudimo pirkimo procesą", - kalba kompanijos „Investicijų brokeris“ vadovė Dagnė Rūkienė.
Ji teigia, kad pasaulinėje draudimo praktikoje didžioji dalis gyvybės draudimo sutarčių yra sudaroma būtent per draudimo tarpininkus, kurie atstovauja konkrečios draudimo įmonės interesus ir veikia pagal su draudiku sutartas sąlygas, kurios yra išdėstomas tarp abiejų šalių pasirašytoje tarpininkavimo (atstovavimo) sutartyje. Paprastai toks draudimo atstovas savo kaip tarpininko tarp draudėjo ir draudimo bendrovės funkciją realizuoja veikdamas pagal individualios veiklos pažymą, taip veiklai įgaunant teisėtumo ir legalumo statusą.
„Lietuvos draudimo rinka – ne išimtis šiuo atveju, kadangi čia kaip ir visame pasaulyje draudimo tarpininkai veikia pagal tokį patį principą", - patvirtino D. Rūkienė.
Apeliacija, kurioje Europos socialinio fondo agentūros ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingiems darbuotojams buvo išsamiai ir kvalifikuotai paaiškintos draudimo rinkos ypatybės, nedavė teigiamų rezultatų. Atsisakymas finansuoti projektus jau pasirašytas viceministrės Audros Mikalauskaitės bei viceministro Daliaus Bitaičio, taip visiškai atimant 630 bedarbių moterų ir neįgaliųjų viltis integruotis į pilnavertį visuomenės gyvenimą.
„Sunku net žodžiais apsakyti su kokiu liūdesiu ir nusivylimu sutikome žinią, kad mūsų skundas dėl paraiškos vertinimo buvo atmestas. Mūsų organizacijos moterys, įkvėptos kilnaus šio projekto tikslo – moterų užimtumo ir integracijos į darbo rinką skatinimo - su nekantrumu laukė visiškai priešingo įvertinimo. Nemeluosime, kad, kaip ir visi pareiškėjai, turėjome didelių lūkesčių dėl projekto sėkmės. Mūsų viltys nebuvo be pagrindo – daug mūsų organizacijos narių ir partnerių pastangų buvo įdėta siekiant vieningo tikslo – sėkmingos projekto realizacijos", - kalba Elvyra Lasskaja, Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centro pirmininkė.
Jos teigimu, šis projektas garantavo ir kvalifikacijos tobulinimo galimybes, ir siūlė įdarbinimo mechanizmą – todėl gavus neigiamą atsakymą potencialių projekto dalyvių viltys buvo sudaužytos.
„Tačiau mes tikime, kad pralaimėjome mūšį, o ne karą – o tokio kilnaus tikslo projektas vertas ir karo!“, - galvoja E. Lasskaja.
Nusivylimo nuotaikos sklando ir Alytaus bendruomenės užimtumo dienos centre.
„Alytus – gal ir nedidelis miestas, tačiau laikantis save puikiu gamybos pramonės miestu, galinčiu didžiuotis gerai išvystyta siuvimo, baldų, šampano, šaldytuvų pramone. Tik, deja, tokiam darbui reikalingi tik sveiki darbuotojai, galintys dirbti visą darbo dieną. Taigi, neįgalieji čia lieka nuošalyje. Todėl šis projektas jiems buvo tarsi saulės spindulys jų sunkiame gyvenime, kadangi būtų suteikęs galimybę įsidarbinti žmonėms, kurie 50 procentų darbingi, o jų mėnesinės pajamos tik apie 300 litų. Kaip šiais laikais ypatingų poreikių reikalaujantis asmuo gali išgyventi su tokia vargana pinigų suma?! Neįgaliųjų viltys dėl projekto sėkmės buvo sietinos ne tik su materialia nauda – noras mokytis, dirbti, nesėdėti namuose, nesijausti našta šeimos nariams, integruotis į Alytaus visuomeninį gyvenimą – buvo tikrasis projekto „variklis“, - kalba centro vadovė Gema Mankevičienė.
Jos nuomone, draudimo rinkoje neįgalieji rastų sau vietą, kadangi čia sudaromos galimybės draudimo sutartis sudaryti per atstumą internetu, darbo laikas yra lankstus ir negalią turinčiam asmeniui dirbant tokio pobūdžio darbą negalia netampa problema – jis pasijunta pilnaverčiu darbo kolektyvo nariu.
„Mes nesiruošiame taikstytis su tokia neteisybe ir agentūros bei Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos darbuotojų demonstruojama nekompetencija. Todėl teisininkai šiuo metu ruošia teismui ieškinį, nukreiptą prieš ministeriją. Apie chaosą ES lėšų paskirstymo sistemoje mes taip pat linkę pranešti visiems be išimties Europarlamento deputatams, atstovaujantiems Lietuvos interesus, ir informuoti Europos struktūras ir agentūras, atsakingas už ES lėšų skyrimą Lietuvai. Tiesiog sunku suvokti, kad Europos socialinio fondo agentūrai svarbesnis prioritetas yra, pavyzdžiui, valdininkų kelionė į Naująją Zelandiją negu daugiau nei 600 bedarbių moterų ir invalidų likimas. Ypač liūdna, kai tokie dalykai nutinka šalyje, kurioje dažnai kalbama apie lyčių lygybę ir net atidarytas Europos lyčių lygybės institutas, kuris yra pilnateisė ES agentūra“, - kalba VšĮ „Draudimo rizikos ir valdymo instituto“ vadovė Aleksandra Lezgovko, turėjusi būti atsakinga už projekto įgyvendinimą.
