REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kinijos ir JAV karo laivai penktadienį praplaukė neramiu Taivano sąsiauriu, pranešė Taibėjaus ir Vašingtono gynybos pareigūnai.

Kinijos ir JAV karo laivai penktadienį praplaukė neramiu Taivano sąsiauriu, pranešė Taibėjaus ir Vašingtono gynybos pareigūnai.

REKLAMA

Abu laivai praplaukė sąsiauriu likus kelioms valandoms iki labai laukto JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos kino Xi Jinpingo pokalbio dėl Ukrainos krizės.

Pokalbis prasidėjo penktadienį kiek po 9 val. Vašingtono (15 val. Lietuvos) laiku ir truko kone dvi valandas.

Vandens kelias, skiriantis Kiniją nuo autonomiją turinčio demokratinio Taivano, yra įtampos zona pasaulio karinėms jūrų pajėgoms.

Kinija laiko Taivaną savo teritorija ir ne kartą žadėjo vieną dieną jį užimti, prireikus – jėga. Tuo metu Vašingtonas, svarbiausias Taibėjaus sąjungininkas, sąsiaurį laiko tarptautiniu vandens keliu.

Taivano gynybos ministerija trumpame pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP, patvirtino, kad penktadienį Kinijos lėktuvnešis „Shandong“ praplaukė sąsiauriu.

REKLAMA
REKLAMA

„Pabrėžiame, kad tai žinome ir stebime visus Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos lėktuvus ir laivus, veikiančius Taivano sąsiaurio apylinkėse“, – sakoma pareiškime.

REKLAMA

Vėliau JAV Gynybos departamentas elektroniniu paštu AFP pranešė, kad penktadienį Taivano sąsiauriu plaukė „vienas iš mūsų eskadrinių minininkų“.

Anot Kinijos valstybinės žiniasklaidos, Xi Jinpingas penktadienį pareiškė J. Bidenui, kad valstybių konfliktai „niekam nėra naudingi“ ir kad abi šalys turėtų „prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę“ už taiką pasaulyje.

Panašūs karo laivų manevrai 180 km platumo Taivanio sąsiauryje nėra reti.

Pastarąjį kartą „Shandong“ juo plaukė 2020 metų gruodį – praėjus dienai po to, kai tą patį padarė JAV karo laivas.

REKLAMA
REKLAMA

2019-ųjų gruodį, likus kelioms savaitėms iki rinkimų Taivane, „Shandong“ taip pat praplaukė sąsiauriu.

Pekino ir Taibėjaus santykiai ypač atšalo nuo 2016 metų, kai į valdžią atėjo dabartinė prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven). Ji nepritaria Pekino požiūriui, kad sala yra „vienos Kinijos“ dalis.

Pastaraisiais metais Kinija pradėjo labiau žvanginti ginklais. Pernai Taivanas užregistravo iš viso 969 Kinijos karinių orlaivių įsibrovimus į jo oro erdvės gynybos zoną, rodo naujienų agentūros AFP parengta tokių pranešimų suvestinė. 2020 metais tokių incidentų buvo apytikriai 380.

Vadovaujant J. Bideno administracijai, Vašingtonas teikia paramą Taibėjui: iki šiol JAV patvirtino mažiausiai du ginkluotės sandorius su sala, skirtus stiprinti jos oro ir priešraketinės gynybos sistemas. Tokie sandoriai labai pykdo Pekiną, teigiantį, kad ši parama „rimtai kenkia“ JAV ir Kinijos santykiams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų