REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lukašenka neseniai pareiškė, kad norėtų pakeistos Konstitucijos, nes „su tokios, kokia yra dabar, negalima atiduoti naujam prezidentui“. Taip diktatorius pats pripažino, kad jo užimamam postui yra suteikta pernelyg daug galių. Tačiau viskas prasidėjo būtent A. Lukašenkos valdymo pradžioje, kuomet buvo įvykdytas konstitucinis perversmas. 

Lukašenka neseniai pareiškė, kad norėtų pakeistos Konstitucijos, nes „su tokios, kokia yra dabar, negalima atiduoti naujam prezidentui“. Taip diktatorius pats pripažino, kad jo užimamam postui yra suteikta pernelyg daug galių. Tačiau viskas prasidėjo būtent A. Lukašenkos valdymo pradžioje, kuomet buvo įvykdytas konstitucinis perversmas. 

REKLAMA

Dabartinis Baltarusijos vadovas jau turi patirties Konstitucijos keitimų ir referendumų jiems patirties. Po 1995-ųjų referendumo buvo atsisakyta trispalvės vėliavos ir Vyčio herbo – ji pakeista į modernizuotą sovietinę heraldiką. A. Lukašenka tuomet „pajuto kraujo skonį“ ir per kelis vėlesnius bandymus visiškai pakeitė konstitucinę sistemą taip, kad ji atitiktų jo valdymo stilių.

Ilgainiui Baltarusijoje buvo suformuotas toks „konstitucijos“ variantas, kuris visiškai sunaikino stabdžių ir atsvaros sistemą, suteikė prezidentui absoliučias galias ir pavertė jį faktiškai nepasiekiamu parlamentui ar teismams, o valdžia šalyje iš esmės tapo priklausoma vien nuo jo. Tokie pokyčiai neišvengiamai sukėlė progresyviosios visuomenės dalies pasipiktinimą.

REKLAMA
REKLAMA

Dar iki pirmojo referendumo paskelbimo A. Lukašenka daugelį kartų pažeidė 1994-ųjų Konstituciją ir tvirtino absurdiškus įsakymus (pavyzdžiui, apie tai, kad jo nurodymai yra svarbesni už Konstitucinio teismo sprendimus). 

REKLAMA

1996-ųjų lapkričio 14-ąją, ruošiantis antrajam referendumui, buvo neteisėtai nušalintas iš savo užimamų pareigų Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Gončaras (buvęs prezidento bendražygis 1999-aisiais dingo, o jo kūnas nėra rastas iki šiol, dažniausiai minima versija, kad jis buvo nužudytas Lukašenkos „mirties eskadronų“), kuris pareiškė, kad negali pasirašyti referendumo protokolo, nes jau vien toks veiksmas prieštaravo Konstitucijai.

Tuomet jo kabinetą užėmė A. Lukašenkos saugumo tarnyba, o netrukus į jo vietą iš regionų glūdumos buvo perkelta pilka valdininkė Lidija Jermošina, kuri iki šiol sąžiningai pasirašinėja falsifikuojamų rinkimų ataskaitas, kuriose tvirtinama apie daugiau nei 80 proc. už A. Lukašenką balsavusių baltarusių.

REKLAMA
REKLAMA

1994-1996 m. parlamentui ir teismui dar užteko įgaliojimų, galių ir politinės valios, kad pabandytų sutramdyti siaučiantį A. Lukašenką. 1996 m. lapkričio 19-ąją Aukščiausioji Taryba pradėjo apkaltos procesą tuometiniam prezidentui Konstituciniame teisme. Tačiau tuomet spręsti politinės krizės į Baltarusiją skubiai išskrido rusų delegacija, kuriai vadovavo tuometinis premjeras Viktoras Černomyrdinas. Rusija netgi vienu metu liko be aukščiausios šalies vadovybės, nes į Baltarusiją išskrido ir abiejų parlamento rūmų vadovai, o prezidentas B. Jelcinas buvo ligoninėje po širdies operacijos.

Derybos tarp Aukščiausiosios Tarybos ir A. Lukašenkos (tarpininkaujant Rusijos delegacijai) vyko lapkričio 21-22 naktį ir baigėsi kompromisiniu variantu: parlamentas sustabdo apkaltos procesą, o referendumas tampa rekomendaciniu ir naujoji Konstitucija nebus priimta. Visi susitarimai buvo pasirašyti paties A. Lukašenkos, parlamentarų ir rusų atstovų, rašoma „Nexta“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai tik rusų delegacija paliko Minską ir siūlymas kelti apkaltą buvo atšauktas iš Konstitucinio teismo, A. Lukašenka staiga pakeitė nuomonę ir apsimetė, kad jokio susitarimo nebuvo. Pagrindinis balsavimas balandžio 24-ąją įvyko fiksuojant gausybę pažeidimų. L. Jermošina pareiškė, kad A. Lukašenka laimėjo referendumą, o jo pasiūlytas Konstitucijos variantas buvo akimirksniu įtvirtintas, apeinant tuo metu galiojusius teisės reguliavimus. Pavyzdžiui, Centrinė rinkimų komisija netgi negalėjo patvirtinti referendumo rezultatų dėl kvorumo nebuvimo.

Faktiškai 1996-ųjų lapkričio 24-ąją buvo įvykdytas konstitucinis perversmas. Konstitucinio teismo pirmininkas Valerijus Tichinija tuometinius A. Lukašenkos veiksmus pavadino „teisiniu Černobyliu“. 

REKLAMA

Beveik iškart, vos paskelbus referendumo rezultatus, A. Lukašenka paleido tuometinį parlamentą ir surinko taip vadinamuosius rūmelius, į kurių sudėtį pateko tik lojalūs jam deputatai. Tuo pat metu tarptautinė bendruomenė nepripažino referendumo rezultatų ir pripažino tik ankstesniąją Aukščiausiąją Tarybą, kaip veikiančiąją valdžią. 

Oficialusis „parlamentas“ ir iki šiol neturi vieningo tarptautinio statuso. Dėl 1996-ųjų referendumo Baltarusija neteko stebėtojo statuso Europos Taryboje ir šiuo metu yra vienintelė šalis Europoje, kuri nėra įtraukta į šią organizaciją. 

Tačiau pagrindinis 1996 m. referendumo, ir po to sekusio Konstitucijos pakeitimo, rezultatas buvo visų veržlių užsukimas, kas iš esmės lėmė diktatūros įvedimą Baltarusijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų