„Aš kažkaip norėčiau, kad Taivano atsakas į mūsų veiksmą būtų labiau subalansuotas. Iš tikrųjų Užsienio reikalų ministerija stengiasi išspręsti šį klausimą ne santykių su Taivanu sąskaita ir tikiuosi, kad tai ir bus padaryta“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo D. Matulionis.
Pasak jo, Lietuvai dar teks palaikyti nemažai kontaktų tiek su Taivanu, tiek su Kinija, o šį klausimą tikimasi išspręsti dar šiais metais.
D. Matulionio teigimu, siekis atkurti diplomatinius santykius su Kinija yra įrašytas į Vyriausybės programą, o Taivano atstovybės klausimas Pekinui yra viena iš „raudonųjų linijų“.
„Šis konkretus sprendimas sukėlė abejonių, ar mes esame ta valstybė, kuri laikosi šio bazinio principo“, – sakė prezidento patarėjas, primindamas Lietuvos įsipareigojimą laikytis vienos Kinijos politikos.
Jis taip pat kritikavo ankstesnę Vyriausybę, kuri, anot jo, sprendimą dėl Taivano atstovybės pavadinimo priėmė skubotai, nepakankamai įvertinusi situaciją.
„Aš nesakyčiau, kad tai buvo klaida, bet galbūt tikėtasi daugiau“, – teigė D. Matulionis.
Anot jo, santykių su Kinija normalizavimas svarbus ir dėl Lietuvos saugumo interesų bei artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai. Patarėjas pabrėžė, kad tiesioginė grėsmė Lietuvai yra Rusija, o Kinija kelia rimtą iššūkį visam Vakarų pasauliui, ypač dėl savo įtakos kritinių mineralų tiekimo grandinėms.
Komentuodamas galimus sprendimus, D. Matulionis ragino klausimą palikti Užsienio reikalų ministerijos diplomatams ir ieškoti tarpinio sprendimo.
„Užduotis labai aiškiai buvo suformuluota ir Vyriausybės, ir prezidento – atstatyti diplomatinius santykius su Kinija. Na, ir tai, be abejo, yra susiję su viena problema – Taivano atstovybės pavadinimu“, – sakė jis.
Politika Kinijos ir Taivano atžvilgiu nesikeičia
Vis dėlto D. Matulionis tikino, kad Lietuvos politika Kinijos ir Taivano atžvilgiu nesikeičia.
„Niekas mūsų politikos Kinijos atžvilgiu nesiruošia keisti. Niekas nenori keisti politikos Taivano atžvilgiu. Yra vienas konkretus dirgiklis, kurį reikia išspręsti, ir norėtųsi, kad tai būtų padaryta geranoriškai“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar nepavykus susitarti Lietuva galėtų uždaryti Taivaniečių atstovybę, jis tokio scenarijaus nenorėjo svarstyti.
„Tikrai nenorėčiau eiti taip toli ir kalbėti apie kažkokį uždarymą. Manau, kad tikrai dar neišnaudotos visos diplomatinės galimybės. Vėl grįžtu prie to paties – ieškokime diplomatinio sprendimo“, – sakė prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Dabartiniame Vyriausybės programos projekte numatyta normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks šiuo metu yra kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.
Premjeras yra išreiškęs lūkestį, kad jo vadovaujamos Vyriausybės programoje įrašytą tikslą užsienio reikalų ministrui pavyks pasiekti dar iki šalies pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
