REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors prognozės, kas bus naujasis šalies vadovas, kol kas primena būrimą iš kavos tirščių, tačiau likus 3 mėnesiams iki prezidento rinkimų pamažu aiškėja galimi kandidatai. Taip pat - Lietuvą labiausiai dominantis Dalios Grybauskaitės ir Algirdo Mykolo Brazausko sprendimas.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbant apie artėjančius prezidento rinkimus, klausimų yra daugiau nei atsakymų. Dažniausiai svarstomas klausimas - ar D.Grybauskaitė iškeis antrą kadenciją Europos Komisijoje į galimybę tapti valstybės vadove? Kaip elgsis socialdemokratų garbės pirmininkas A.M.Brazauskas - ar nusileis bendražygių įkalbinėjimams antrąkart imtis partijos ir šalies gelbėtojo vaidmens? Kada dėl kandidatavimo apsispręs per praėjusius prezidento rinkimus be posto likusi Kazimiera Prunskienė? Ar Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas nepaisys visiškai nusmukusių populiarumo reitingų? Kokius kandidatus siūlys „paksininkai“ ar kitos partijos? Kai kurie atsakymai jau aiškėja, o kitų reikės palaukti dar bent porą savaičių - politinės partijos ir galimi nepriklausomi kandidatai žada delsti iki paskutinės akimirkos.

REKLAMA

Nuotaikos stiprėja.

Pretendentų būti kandidatais į prezidentus iškėlimas prasidės vasario 26 dieną ir baigsis kovo 13-ąją. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas prisimena, kad prieš ankstesnius prezidento rinkimus bent kelių kandidatų pavardės būdavo žinomos gerokai iš anksto. „Manau, kad į prezidentus kandidatuosiantys politikai jau apsisprendė. Tai, kad jie neviešina savo galutinio sprendimo, savotiška taktika“, - įsitikinęs Z.Vaigauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo rinkimus pralaimėjusios Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) pirmininkė K.Prunskienė galutinį sprendimą, ar sieks prezidento posto, turėtų priimti artimiausiu metu. Politikė LŽ prisipažino, kad vis labiau linksta priimti įvairių organizacijų siūlymus darsyk bandyti laimę šalies vadovo rinkimuose. „Po truputį atsiranda nusiteikimas plėtoti dialogą su visuomene aktualiausiais klausimais“, - svarstė ji.

Apsispręsti neskuba

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai dėl to, ar kels savo kandidatą į prezidentus, turėtų apsispręsti po kelių savaičių. „Aišku, kad vėluojame, bet neseniai baigėsi Seimo rinkimai, užgriuvo darbų lavina, todėl prezidento rinkimai pasitraukė į antrą planą“, - aiškino partijos pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas LŽ sakė, kad socialdemokratai dėl savo kandidato turėtų apsispręsti po mėnesio. „Gal kitoms partijoms ir būtų per vėlu paskelbti savo kandidatą, bet mums - tikrai ne. Galimi socialdemokratų kandidatai į prezidentus visuomenėje žinomi žmonės“, - įsitikinęs jis.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ir kandidato iškėlimo žada apsispręsti mėnesio pabaigoje. Partijos pirmininkas Artūras Zuokas kaip vieną iš galimų liberalcentristų kandidatų nurodė Seimo pirmininko pavaduotoją Raimondą Šukį.

REKLAMA

Darbo partija dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose apsispręs kitą savaitę.

Lems ir D.Grybauskaitės žodis

„Kodėl partijos ar nepriklausomi kandidatai neskuba rikiuotis į pretendentų eilę: lyderių krizė, sumažėjęs prezidento posto patrauklumas ar strategiškai apgalvota taktika?“- LŽ klausė politologų. Politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad įtakos tam turi visos šios priežastys. „Seimo rinkimams partijos pradėjo rengtis bent prieš 9 mėnesius, o prieš prezidento rinkimus aktyvumas gerokai mažesnis. Manau, kad tai atsitiko dėl partijas ištikusios krizės. Taip pat prezidento postas tampa vis mažiau patrauklus politikams“, - aiškino A.Krupavičius.

REKLAMA

Atversti kortas politikams trukdo ir neaiški D.Grybauskaitės pozicija. Politologo nuomone, kai kurios partijos delsia skelbti savo kandidatus, nes laukia, kol galutinį žodį tars viena iš palankiausiai visuomenės vertinamų politikių.

Ne toks geidžiamas postas

Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad prezidento rinkimus gaubia pernai rudenį vykusių Seimo rinkimų šešėlis. Anot jos, rinkimus pralaimėjusios partijos turi spręsti lyderystės klausimą, o juos laimėjusioms politinėms jėgoms labiausiai rūpi ekonominių problemų sprendimas. „Taip pat partijoms lyg ir neapsimoka kelti savo lyderių į prezidento postą, nes pagal Konstituciją išrinktasis prezidentas turi suspenduoti savo narystę partijoje. Antra, šalies vadovo postas mūsų šalyje nėra pats galingiausias“, - aiškino A.Ramonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A.Krupavičius nedrįsta spėlioti, kas nuo liepos pradžios vadovaus kraštui. „Šiuose prezidento rinkimuose bus labai daug intrigos. Jei D.Grybauskaitė atsisakytų juose dalyvauti, daugumos kitų kandidatų galimybės būtų labai panašios. Žinoma, situaciją pakeistų A.Brazausko ar kitų politikos senbuvių kandidatūros“, - įsitikinęs politologas.

LŽ šaltiniai Socialdemokratų partijoje neigia, kad A.M.Brazauskas balotiruosis į prezidentus. Premjero A.Kubiliaus aplinkos žmonės LŽ patvirtino, kad D.Grybauskaitė žada dalyvauti rinkimuose.

Roberta Tracevičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų