Šalies vadovė alergiškai vengia tvarkyti reikalus su Rusija, su kuria nesiseka susikalbėti ir premjerui. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesugebėjo tinkamai reaguoti į Rusijos pritaikytą Lietuvai ekonominį boikotą, todėl politologai jai siūlo dar kartą atsiversti Konstituciją. Pastarųjų savaičių įvykiai diskreditavo ne tik Prezidentūrą, kuri, atrodo, jau rengiasi 2014 m. vyksiantiems Prezidento rinkimams, bet ir sudavė smūgį Vyriausybei.
Nori kalbėtis su Vakarais
Per ekonominį Lietuvos boikotą Rusija pasiekė vieną savo tikslų. Ji įsitikino, kad tokios šalys kaip Lietuva yra nepasirengusios efektyviai reaguoti į iš išorės kilusias krizes. Kai nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dar tik kalbėjo apie tai, kad Rusijos pasieniečiai griežčiau tikrina krovinius, kurių kilmės šalimi buvo Lietuva, dirbtinai statomų kliūčių nešalino nei Prezidentūra, nei Vyriausybė.
Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, paklaustas ir apie gresiančias pieno ir mėsos produktų eksporto problemas, tada irgi aiškino „nekuomentuojantis nesąmonių“. Prezidentė D.Grybauskaitė susizgribo tik tada, kai vežėjų diskriminacija pasienyje pasiekė apogėjų, o pieno produktų upes rusai užtvenkė aklinai. Tačiau net tada tiesiogiai paklausta žurnalistų, ar paskambins Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad išsiaiškintų situaciją, Jos Ekselencija nustebino visko mačiusiu politologus.
Ji pareiškė, kad santykiai su Rusija yra Vyriausybės kompetencijoje. „Kiekvienas iš mūsų turime daryti tai, kur būtų geriausias rezultatas. Taigi manau, kad toks darbų pasiskirstymas, kai aš dirbu su Vakarais, o Vyriausybė – su Rytais, ko gero, atneš geriausią rezultatą“, – aiškino D.Grybauskaitė. Po šių žodžių, ją užgriuvo kritikos lavina.
Vengia gerinti santykius su Rusija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, šalies vadovės pareiškimas žurnalistams yra neprofesionalus. „Atrodo, kad ji neadekvačiai suvokia savo pareigas, todėl turėtų susimąstyti, – aiškino L.Bielinis. – Jos kompetencija yra rūpintis užsienio politika Rytuose ir Vakaruose, taip pat Šiaurėje ir Pietuose. Visa tai labai aiškiai parašyta Konstitucijoje ir matyti mūsų politinėje sąrangoje.“
Pagrindinio šalies įstatymo 84 str. pirmasis punktas teigia, kad Prezidentas „sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką“. „Prezidentė šį kartą egzamino neišlaikė. D.Grybauskaitė, kaip Prezidentė, turėjo imtis aktyvių veiksmų arba parengti kompleksinę Lietuvos reakciją. Deja, ji tiesiog nusišalino“, – paaiškino L.Bielinis.
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius D.Grybauskaitę irgi ragina dar kartą perskaityti Konstituciją. „Užsienio politikoje Prezidentė turėtų būti lyderė. Ji netgi galėjo sukviesti Valstybės gynimo tarybą“, – D.Grybauskaitės abejingumu Rusijos veiksmams stebėjosi A. Krupavičius.
KTU Sociologijos katedros profesorius tvirtino, kad Prezidentė nuo pat kadencijos pradžios kartais elgdavosi keistai. „Ji nedaug rodė dėmesio užsienio politikos reikalams, beveik pusmetį praktiškai nebendravo su tuomečiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku. Kitose valstybėse tai būtų sunkiai suvokiami dalykai“, – aiškino A.Krupavičius.
D.Grybauskaitė ne pirmą kartą glumina visuomenę savo pareiškimais ir elgesiu. 2009 m. per paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Aleksandro Lukašenkos vizitą Lietuvoje D.Grybauskaitė pareiškė, kad artėjančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose A.Lukašenkos pergalė esą užtikrintų stabilumą. 2010 m. šalies vadovė atsisakė vardinio kvietimo Prahoje susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama. Tuo metu Čekijos sostinėje vyko Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimas.
Rinkimų kampanija lyg iš sovietmečio
Abu „Valstiečių laikraščio“ kalbinti politologai tvirtina, kad D.Grybauskaitė konfliktinių situacijų vengia, nes ruošiasi 2014 m. gegužę vyksiantiems Prezidento rinkimams. „Ji Vladimiro Putino stiliumi teikia pavedimus Vyriausybei sureguliuoti konfliktines situacijas. Toks jos neveiklumas pirmiausia prasilenkia ir su Konstitucija, ir su Prezidentui suteiktomis galiomis, kuriomis ji sąmoningai nesinaudoja“, – tikino KTU profesorius A.Krupavičius.
Jis įsitikinęs, kad D.Grybauskaitė jau kuris laikas užsiima paprastu populizmu. „Ji skrenda pigių skrydžių kompanijos „Wizzair“ lėktuvu, fotografuoja nuo laivo denio Amerikos miestus. Tai svarbiausias jos laikysenos vektorius pastaraisiais mėnesiais“, – neabejojo A.Krupavičius.
Nors šalies vadovė dar nepaskelbė, ar dalyvaus rinkimuose, vis dėlto, pasak VDU profesoriaus L.Bielinio, D.Grybauskaitė jau įsijautusi į rinkimų kampaniją. „Deja, pastarieji jos veiksmai nesuteiks jai papildomų taškų, o gal ir priešingai, jau turimus atims“, – sakė L.Bielinis.
Iškalbingi faktai tik paliudija politologų žodžius. Pavyzdžiui, užvakar D.Grybauskaitė per oficialius pusryčius Vilniuje viešintį Danijos princą Frederiką pavaišino... lietuvišku sūriu, kurį įvežti yra uždraudusi Rusija. Prezidentūros atstovai šį įvykį apskelbė, tarsi klasikiniai sovietmečio propagandininkai.
Dialogo nesiekė abi šalys
Šios savaitės pradžioje padidėjus įtampai tarp Rusijos ir Lietuvos, opozicijoje esantys konservatoriai pažėrė kritikos Vyriausybei, esą ši vangiai sprendžia dvišalį ekonominį konfliktą. Valdantieji socialdemokratai atsikirto, esą „Prezidentė pagal Konstitucijoje nustatytas funkcijas yra atsakinga už užsienio politiką, todėl ji ir turėtų aiškintis, iš kur kyla diplomatiniai nesutarimai“. „Bet koks vidinis politinis skaldymasis ir kamuolio permetimas į kitų rankas yra vertintinas kaip neatsakingumas ir nepatriotiškumas“, – pareiškė premjeras A.Butkevičius.
D.Grybauskaitė skambinti V.Putinui kategoriškai atsisakė, o A.Butkevičiui, anksčiau nuolat pabrėžusiam apie santykių su Rusija gerinimą, pasikalbėti telefonu nepavyko ir su Rusijos Federacijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu.
VDU profesorius L.Bielinis aiškino, kad iš Rusijos ir nebuvo galima laukti kitokio elgesio. Kita vertus, santykių krizę nulėmė ir ankstesnių vyriausybių veiksmai, nesugebėjimas kalbėtis su Rusija.
„Tai ilgų mūsų ir Rusijos veiksmų arba neveikimo gerinant santykius pasekmė per visą nepriklausomybės laikotarpį“, – įsitikinęs politologas L.Bielinis. Jis prognozuoja, kad artimiausią savaitę ekonominis boikotas neturėtų baigtis, nors ES pozicija Rusijos atžvilgiu griežtės. Savo ruožtu A. Krupavičius mano, kad santykių krizę nulems neformalūs abiejų šalių politikų ir specialistų susitikimai.
Vyriausybė visiškai pasimetusi
Andrius Kubilius, Seimo narys
Rusija, deja, nori pyktis, bet mums prisiimti nuodėmes būtų klaidinga. Nereikia tikėtis, kad abi šalys susitars, jei viena iš jų (Rusija) tartis nenori. Ji panašiai anksčiau elgėsi su Gruzija, Ukraina ir Moldova. Ji ir mums taiko tas pačias priemones. Vien todėl nemanau, kad mes esame dėl ko nors kalti. Liūdna tai, kad Vyriausybė yra visiškai pasimetusi ir nevaldo situacijos. Todėl diskusijos apie darbus Rytuose arba Vakaruose, manau, nieko vertos. Reikia tiesiog veikti. Reikia, kad aktyviau įsitrauktų ir Europos Komisija, kuri, pabrėšiu, veikia aktyviau nei mūsų Vyriausybė. Turime labai aiškiai formuluoti, kad lietuviškos prekės – tai kartu ir ES prekės. Kaip elgsis Rusija artimiausiu metu, jums niekas nepasakys. Mums svarbu, kad griežčiau Rusijos atžvilgiu pasisakytų ES. Net ir patys rusai pripažįsta, kad jų šalies elgesį nulėmė tai, jog pirmininkaujant Lietuvai lapkričio pabaigoje Vilniuje vyks Rytų partnerystės vadovų susitikimas, per kurį ES su Ukraina ketina pasirašyti asocijuotos narystės sutartį. Kita priežastis – didžiulis „Gazprom“ nepasitenkinimas tiek Lietuvos veiksmais Stokholmo arbitraže, tiek mėginimu išsivaduoti iš dujų milžino monopolio.
Turėjo būti sušaukta Valstybės gynimo taryba
Rolandas Paksas, Europos Parlamento narys
Europos Parlamentas žaibiškai reagavo į diskriminacinius Rusijos veiksmus. Pripažinta, kad jei viena ES valstybė patiria spaudimą, tai visa ES patiria spaudimą. Vietoj kalbų, kad kažkas turi daryti viena, o kitas – kita, mano supratimu, jau turėjo būti sušaukta Valstybės gynimo taryba ir aptarta visa situacija, priimti sprendimai, kas ir ką turėtų daryti. Šiuo atveju nederėtų skirstyti darbų į kairę arba į dešinę. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Prezidentas, todėl jis ir turėjo sušaukti šį posėdį. Be to, kaip rodo praktika, neformalūs pokalbiai irgi išsprendžia daugybę klausimų ir problemų.
VL žurnalistas Gediminas Stanišauskas
