Prezidentė Dalia Grybauskaitė balotiruosis antrai kadencijai, valdančioji koalicija išliks o šalies politikai ir toliau yra linkę rinktis taškus ne naudodamiesi savo sukurtomis situacijomis, – mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis.
– Ar prasidedant naujam politikos sezonui valdančioji koalicija liks stabili?
– Aš manau, kad, nepaisant prieštaravimų, kurie iškyla tarp valdančiosios koalicijos partnerių, ji išliks tokia, kokia yra. Matysime normalų, manau, kiekvienos politinės jėgos siekį užimti tam tikras pozicijas valstybės institucijose. Ta grumtis bus jaučiama nuolat. Nemanau, kad įvyks koks nors didžiulis virsmas ir išvysime naują koaliciją.
– Kiti metai yra prezidento rinkimų metai. Ar dėl to gali didėti įtampa koalicijoje ir apskritai politikoje? Kažkas mėgintų įsiteikti, kažkas pulti. Ar pati prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų panorėti kam nors politiškai smogti?
– Visko gali būti, tačiau siūlyčiau nesieti kažkieno santykių su prezidente ir koalicijos patvarumo, jei apie tai kalbame. Iš tikrųjų rinkimai į prezidento postą praktiškai yra nulemti, nes šiandien mes matome, kad prezidentė išlaiko aukštus reitingu, o visuomenė ją palaiko. Konkurentas geriausiu atveju gali būti Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis (ir ministras pirmininkas – balsas.lt) Algirdas Butkevičius, tačiau jo asmeninė pozicija yra neaiški. Jis dažniausiai sako, kad nenorėtų balotiruotis.
– Pati D. Grybauskaitė irgi sako, kad lauks, „ką žmonės pasakys“. Jūs, kaip politologas, tikite jos nuoširdumu? Ar vis dėlto ji jau yra apsisprendusi balotiruotis antrai kadencijai, tačiau išsidirbinėja?
– Aš manau, ji tiesiog laukia paskutinės akimirkos, kai bus galima pasitikrinti savo reitingus ir pamatyti, kaip visuomenė žiūri į ją. Šiaip, mano galva, ji yra linkusi siekti antros kadencijos, o taip kalbėti verčia atsargumas.
– Koks atsargumas? Jei konkurentų lyg ir nematyti, kokia to atsargumo prasmė? Kur pavojus? Ko bijoti?
– Kai nėra konkurentų, pagrindinis rodiklis yra viešosios nuomonės pakitimai. Manau, kad šiandien prezidentė labai akylai stebi viešosios nuomonės kitimo trajektorijas ir žiūri ar nėra jos atžvilgiu negatyvių nuostatų augimo. Kaip aš suprantu, tokio efekto nėra ir, matyt, nebus.
– Ko galima tikėtis prezidentės retorikoje per šiuos metus? Gal ji, palaikydama reitingus, bus nuosaikesnė ir nebekalbės apie slaptus JAV žvalgybos kalėjimus, apie tai, kad neva buvome Amerikos politikos įkaitais?
– Manau, prieš rinkimus prezidentė bandys daugiausia kalbėti apie vidaus politiką. Natūralu, kad regėsime ją įsiterpiant ir į teismų veiklos sferą, ir Vyriausybės veiklos sferą. Užsienio politikoje, manyčiau, ji sieks būti nuosekli, aukodama radikalumą, jei jis buvo.
– Ar gali Lietuvoje susiformuoti prezidentinė partija?
– Manau, kad ne. Apie tai gali būti daug kalbama, bet manau, kad ji nesusiformuos. Šiandien ir pozicijoje, ir opozicijoje turime labai aiškiai susiformavusias politines struktūras, kurios dominuoja ir ilgai dominuos, mano nuomone, politiniame lauke.
– Manote, kad nesisteminiais save skelbiantys politiniai dariniai irgi neturi perspektyvų artimiausiuose rinkimuose?
– Manau, kad visuomenė nuo nesisteminių struktūrų raiškos yra pavargusi. Ypač po Garliavos įvykių, kai dar viena tokia struktūra savotiškai apvylė ją. Manau, kad tokių darinių bus ir dešinėje, ir kairėje, bet didelės įtakos rinkimų ir politiniam laukui jie nedarys.
– Jums, kaip politologui, įdomus klausimas – kur yra Seimo narė Neringa Venckienė?
– Man, kaip politologui, klausimas, kokiose geografinėse platumose yra N. Venckienė, neaktualus. Man rūpi požiūrio į ją permainos, visuomenės ir politikų požiūrio kaita į situaciją, kurią sukūrė šis skandalas.
– Garliavos skandalas apnuogino tam tikras visuomenės ir ypač teisėsaugos problemas. Net pareigūnams iškeltos bylos. Tos problemos egzistavo seniai, tad ar sutinkate, kad jas reikėjo viešinti?
– Jei jau ieškosime pozityvios dalies šiame skandale – taip, apsinuogino tam tikros problemos, kurios niekur nedingo. Tačiau ar verta tokiu skandalų mechanizmu jas spręsti? Manau, politikai turėtų susėsti prie stalo ir pasitarti – kaip spręsti tas problemas, kurios teisėsaugoje tikrai yra ir iš tikrųjų kaupiasi. O ne laukti kažkokio naujo skandalo.
– Politikai vis dar linkę išnaudoti teisėsaugą tarpusavio kovose?
– Taip, aš manau, kad politikai linkę pasinaudoti bet kokia ne politikų sukurta situacija, kad laimėtų sau politinių taškų.
