Ketvirtadienį šalies vadovė išvyksta į Europos vadovų tarybos (EVT) posėdį Briuselyje, kur kartu su Europos Sąjungos (ES) lyderiais sieks susitarimo su Turkija dėl migrantų grąžinimo.
„Europa visiškai nesugeba prisipažinti ir pripažinti savo absorbavimo ir integravimo galimybių. Nes visos šalys garsiai to neįvardindamos, bet supranta, kad integravimo galimybės tokio masto ir tokio didelio kiekio migrantų praktiškai išseko. Tai reikia atvirai įvardinti ir nebijoti pasakyti, kad Europa turi būti uždaryta bent jau laikinai, ypač ekonominiams migrantams. Mes negalime vykdyti savo tarptautinių įsipareigojimų neužtikrinant pabėgėlimas oraus priėmimo pagal Ženevos konvenciją. Geriau ir daug pigiau tao daryti arti konflikto zonų“, - interviu Lietuvos radijui ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, ES išorinių sienų apsauga - svarbiausias sprendimas siekiant suvaldyti pabėgėlių krizę.
„Mano nuomone, europinis sprendimas - ES išorinių sienų apsauga. Migrantams ir pabėgėliams, kuriems reikalinga pagalba, mes pasirengę padėti, suprantame savo atsakomybę (...), bet tai nereiškia, kad sienos ir Europa turi būti visiškai atviros bet kam - tame tarpe ir galbūt nesaugiems atvykėliams ir teroristams ir visiems, kas tik nori atvykti į Europą“, - kalbėjo prezidentė.
ES ir Turkijos vadovai praėjusią savaitę sutarė dėl preliminaraus plano, kuriame numatyta, kad į Graikiją atvykstantys nauji migrantai bus grąžinami į Turkiją. Už kiekvieną į Turkiją grąžinamą migrantą sirą ES turėtų priimti po vieną asmenį iš toje šalyje esančių pabėgėlių stovyklų.
Visgi šis planas sulaukė prieštaringų reakcijų tarp ES lyderių. Prancūzija ir Čekija įspėjo Turkiją nemėginti „šantažuoti Europos“. Aukščiausi Jungtinių Tautų pabėgėlių ir žmogaus teisių pareigūnai taip pat pareiškė rimtų abejonių, ar toks planas būtų teisėtas.
Anot D.Grybauskaitės, ši pasiūlyta schema „atrodo kabai sudėtinga ir labai sunkiai įgyvendinama“.
„Ir šis pasiūlymas balansuoja ties tarptautinio teisėtumo riba. Todėl kad nėra taip paprasta išsiųsti žmogų jau patekusį į teritoriją, nėra taip paprasta jam užtikrinti visas žmogaus teises, humanitarinę pagalbą ir visa kita, tiesiog būtų paprasčiau susitarti su Turkija, kad ji tiesiog neišleistų (migrantų)“, - sakė šalies vadovė.
Ji kritikavo ES negebėjimą priimti esminių ir ilgalaikių sprendimų dėl pabėgėlių krizės, teigdama, jog šiuo metu svarstomi sprendimai - skuboti ir desperatiški.
„Matant tokį skubotumą ir desperaciją abiejose pusėse kyla klausimas ar mes iš tiesų einame teisinga linkme. (...) Spaudimas atskirų šalių kitoms šalims priimti skubotai įvairiausius sprendimus verčia mus susitikinėti kas dešimt dienų ir vis priimti tik dalinius laikinus sprendimus sėdint visą naktį. Toks darbo metodas nerezultatyvus“, - sakė D.Grybauskaitė.
Pernai daugiau nei 1,2 mln. žmonių atvyko į Europą ieškoti geresnio gyvenimo, o toks antplūdis sukėlė Senajame žemyne rimčiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pernai ES parengė schemą, pagal kurią tūkstančiai pabėgėlių turėtų būti paskirstyti po Bendrijos valstybes, tačiau iš numatytų 160 tūkst. žmonių iki šiol buvo perkelti vos keli šimtai.
