„Labai neigiamas signalas, nes tikrai buvo vykdomos maksimalios pastangos kalbant ir su (EK vadove – BNS) Ursula von der Leyen, ir su kitais atstovais, kad tai yra reikalinga. Ne kažkas kitas, o Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija esame pasienyje, rytiniame flange, akivaizdu, kad pas mus atskrenda dronai ir mums tai kelia iššūkių. Tas nesupratimas arba nepakankamas solidarumas ES viduje šiek tiek stebina“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė M. Sinkevičius.
„Noriu tikėti, kad gal tai dar ne paskutinis ir ne galutinis sprendimas, bet vėlgi, tai kelia papildomų iššūkių“, – pridūrė jis.
LRT paskelbė, kad atsisakius skirti papildomą pusę milijardo oro gynybai, Komisija ragina naudotis papildomomis Europos saugumo veiksmų (SAFE) priemonės lengvatinėmis paskolomis.
„Pasakyti, kad imkite, naudokitės SAFE programa... Tai tik noriu pasakyti, kad SAFE pinigai yra tiesiog skolinimosi galimybė. Tai jeigu yra pasiūlymas naudokitės SAFE, reiškiasi, daugiau skolinkitės. Na, gerai, palankiomis sąlygomis, visa tai suprantama, bet tas nepadeda, sakyčiau. Tai yra tiktai tokia simbolika, kad pinigų nėra, eikite, pasinaudokite finansiniu instrumentu, pasiskolinkite“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
„Skola niekur nedings, ją reikia grąžinti, tai šiek tiek nuvilianti pozicija iš Europos Sąjungos“, – teigė jis.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva svarstys galimybę stiprinant gynybą nuo dronų pasinaudoti papildomomis SAFE paskolomis.
„Briuselio biurokratai nėra blogi žmonės. Tiesiog jie žiūri, ką gali surasti, ir tarp tų šaltinių, kuriuos jie įvertino, tiesiog nematė kitos galimybės, kaip tik pasiūlyti pasinaudoti SAFE lengvatinėmis paskolomis. Jų liko nepanaudota virš 20 milijardų eurų. Taip kad tokią galimybę mes tikrai apsvarstysime“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Aš nenoriu sudaryti klaidingo įspūdžio, kad mes nieko nedarome ir dabar neplanuojame biudžetinių įsigijimų arba įsigijimų, kuriuos esame numatę savo artimiausių metų biudžete. Tai yra kaip tik mūsų krašto apsaugos finansavimo prioritetas. Tačiau papildomai, be jokios abejonės, galima būtų apsvarstyti šitą galimybę ir neabejoju, kad tai bus padaryta. Aš kalbu apie SAFE“, – dėstė jis.
Kaip rašė BNS, nuogąstaudamos dėl hibridinių Maskvos atakų, pusės milijardo šalys paprašė rugsėjo pabaigoje.
Laišką pasirašė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas, Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Žiniasklaidoje skelbta, kad valstybės tikėjosi, kad ES papildomą finansavimą regiono gynybai nuo dronų galės skirti dar 2026 metais.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę Finansų ministerija EK pateikė pirmąjį prašymą paskolinti 1,06 mlrd. eurų pagal SAFE priemonę.
EK patvirtinus šį prašymą, Lietuva kartu su birželį gautu avansu bus gavusi jau 1,86 mlrd. eurų pagal šią priemonę – 29 proc. visos šaliai skirtos 6,375 mlrd. eurų paskolos.
Iš 1,06 mlrd. eurų sumos EK išskaičiuos 15 proc. (160 mln. eurų) dėl šių metų birželį gauto avanso (956 mln. eurų), todėl pervesta suma bus kiek mažesnė – 905 mln. eurų.
Šios lėšos skiriamos už Lietuvos įsigytas kovines sistemas ir kitą įrangą, jos Lietuvą turėtų pasiekti per maždaug du mėnesius.
SAFE lėšas numatoma skirti sausumos pajėgų divizijai formuoti, Baltijos gynybos linijai kurti, oro gynybos pajėgumams stiprinti, amunicijai ir karinei technikai įsigyti bei kitiems kariuomenės modernizavimo projektams.
Skaičiuojama, kad SAFE instrumentas padės įgyvendinti apie pusę nacionalinės divizijos vystymo poreikių.
SAFE yra laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 metų pabaigos. Bendra SAFE apimtis – 150 mlrd. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
