„Akivaizdu, kad esu susirūpinusi, – sakė Jevgenija Kara-Murza interviu naujienų agentūrai AFP. – Jo sveikata iš tiesų prastėja.“
V. Kara-Murza turėjo rimtų sveikatos problemų dar prieš tai, kai buvo sulaikytas praėjusiais metais – jis serga nervų liga polineuropatija, kuri, žmonos teigimu, išsivystė dėl dviejų bandymų jį apnuodyti 2015 ir 2017 metais.
Per pastaruosius metus, praleistus kardomajame kalinime, jo būklė labai pablogėjo, teigė ji ir įspėjo, kad dabar, kai paskirta griežta bausmė, padėtis neabejotinai pablogės.
41 metų V. Kara-Murza praėjusį mėnesį buvo nuteistas 25 metams griežto režimo kalėjime už išdavystę ir dėl kitų kaltinimų, susijusių su Rusijos karo Ukrainoje kritika.
Jis apskundė nuosprendį – ilgiausią pastaraisiais metais Rusijos opozicijos veikėjams skirtą bausmę, tačiau jo žmona sakė žinojusi, jog skundas bus atmestas.
Ji pabrėžė, kad Rusijos įstatymai draudžia kalinti žmones, sergančius polineuropatija, galinčia sukelti paralyžių, tačiau „Rusijos valdžiai tai nė motais“.
Tikslas – nužudyti
Ženevos viršūnių susitikimo žmogaus teisių ir demokratijos klausimais kuluaruose kalbėdama su AFP J. Kara-Murza išreiškė pyktį dėl nuosprendžio jos vyrui.
„Tai grynas ir ciniškas Rusijos valdžios kerštas“, – teigė ji ir pabrėžė, kad V. Kara-Murzos teisėjui ir kalėjimo, kuriame jis kalinamas, vadovui buvo pritaikytos sankcijos, kurias opozicionierius ragino įvesti Jungtines Valstijas ir Europą.
Jis prisidėjo prie JAV Magnitskio įstatymo, kuriuo siekiama nubausti Rusijos pareigūnus, atsakingus už Rusijos mokesčių teisininko Sergejaus Magnitskio mirtį Maskvos kalėjime 2009 metais, priėmimo.
„Režimas mano vyrą aiškiai laiko savo asmeniniu priešu“, – sakė J. Kara-Murza.
„Praeityje du kartus... mūsų vaikai vos neprarado tėvo“, – sakė ji ir tvirtino, kad jis buvo nuodytas bandant „nužudyti, o ne grasinti“.
Nepaisydamas pavojų V. Kara-Murza nedvejodamas grįžo į Rusiją, sakė žmona ir pridūrė, kad palaikė jo sprendimą.
„Žinoma, man baisu dėl jo gyvybės“, – su ašaromis akyse sakė ji.
„Vladimiras ir aš daugelį metų kruopščiai kūrėme savo mažą pasaulį: mūsų vaikus, mūsų šeimą. Bet aš žinau, už ką jis kovoja“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad per visus šiuos pavojus, per visus išpuolius jis liko ištikimas sau.
„Jei prieš daugiau nei 20 metų priėmiau jį tokį, koks jis yra, būtų gana veidmainiška prašyti, kad jis pasikeistų dabar. Tai nebebūtų Vladimiras. Vienintelė galimybė man – stovėti šalia jo, kovoti su juo ir kovoti už jį“, – tęsė J. Kara-Murza.
Įtrūkimai
Ji pripažino, kad situacija yra nepakeliamai skausminga trims poros vaikams, tačiau teigė, kad V. Kara-Murza „kažkaip sugeba būti jiems geras tėvas net ir būdamas už grotų“.
„Jis jiems duoda labai vertingą pamoką, kad jie turėtų drąsiai susidurti su skriaudikais, kad niekada neturėtų pasiduoti be kovos, kad turėtų prisiimti riziką... pripažinti ją ir vis tiek kovoti nepaisant tos rizikos“, – sakė ji.
Paklausta, ar mano, kad kiti išdrįstų pasekti jo pavyzdžiu, ji atkreipė dėmesį į 20 000 savavališkai sulaikytų žmonių nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Anot jos, tai, kad tiek daug žmonių išdrįso protestuoti tuo metu, kai „režimas prieš antikarinius protestus naudoja visą sovietinių represinių metodų arsenalą“, reiškia, kad „tikriausiai yra milijonai žmonių, kurie nepritaria režimui, bet bijo pasisakyti“.
Sovietmečiu „masiniai protestai tapo įmanomi tik tada, kai režimas ėmė trūkinėti“, pabrėžė ji. Jos nuomone, taip vėl nutiks, kai ims trūkinėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas.
Kalbėdama apie tai, kada tokie dalykai galėtų vykti, ji užsiminė, jog aiški Ukrainos pergalė po „daugiau nei du dešimtmečius trunkančio Vladimiro Putino režimo nebaudžiamumo... pagaliau galėtų pasiųsti Kremliui signalą, kad jam daugiau nepavyks likti nenubaustam už tokius nusikaltimus“.
