„Lietuvos politikai vadovaujasi sovietinėmis nuostatomis“, - mano Seimo komisijos, tiriančios galimą politikų poveikį teisaugai posėdyje dalyvavęs Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius.
Iki spalio ištirs visą penkmetį?
Opozicijos iniciatyva sudaryta parlamentinė komisija, tirianti galimą neteisėtą politinių ir interesų grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimą sąmoningą trukdymą pareigūnams tirti nusikalstamas veikas, po pirmų nesėkmingų bandymų susirinkti – imasi darbo.
Komisijos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Juozas Olekas portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė, jog dirbama dabar bus intensyviai. „Vyksta darbas, dirbame dabar jau be atostogų, rinkdamiesi kartą į savaitę, posėdžiai vyksta“, - sakė jis.
J. Olekas teigė negalįs atskleisti kokie konkretūs atvejai svarstomi komisijoje. „Vyksta tyrimas, o mes esame taip sutarę, kad, kol tyrimas vyksta, nekomentuosime. Komentarai atsiras tada, kai jau priartėsime prie išvadų, kurių dar nėra“, - aiškino parlamentaras.
Jis sakė nežinąs, ar pavyks susitvarkyti su užduotimi ir kruopščiai ištirti galimą poveikį teisėsaugai per gana netrumpą laiką. Komisija, Seimo pavedimu, nagrinėja 2005–2010 metų įvykius. Darbą ji turi baigti iki spalio 1 dienos.
J. Olekas teigia, jog artėjant tai datai ir paaiškės, ar bus spėta viską laiku padaryti. „Kol kas – sunku pasakyti“, - sakė Seimo narys.
Gali būti, kad darbas šiek tiek palengvės, nes dalies temų komisija tiesiog nesiima. Taip ji jau atsisakė nagrinėti J. Oleko ir komisijos pirmininko Juliaus Sabatausko bendrapartiečio, ekscentrišku elgesiu garsėjančio Andriaus Šedžiaus elgesį. Pastarasis, vos Specialiųjų tarnybai ėmus domėtis jo giminaičių darbais, paskelbė sieksiąs, kad tarnyba būtų išvis panaikinta. Vėliau, tiesa, aiškino, jog tai nesusiję dalykai.
Sovietmečio auklėtiniai?
Vilniaus universiteto teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius, pirmadienį dalyvavęs minėtos komisijos posėdyje, portalui „Balsas.lt“ sakė, jog šalies politikai neatsikrato sovietinių įpročių.
Sudarant komisiją, kalbėta apie atvejį, kai Ministro pirmininko tarnyba ypač aktyviai domėjosi dviejų bendrovių „Agrowill Group“ ir „Gustonys“ turtiniu ginču, ir esą akivaizdžiai palaikė vieną pusę. Taip pat siūlyta domėtis premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus išsirūpintu prokuroro leidimu ir susipažinimu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos byla, kurioje figūruoja žemės ūkio ministras, konservatorius Kazys Starkevičius.
Komentuodamas V. Valentinavičiaus žygį į prokuratūrą V. Nekrošius pavadino tokią situaciją „ne visai normalia“. „Manau, kad patarėjas turėtų užsiimti patarėjavimu. Apskritai, žmonėms reikėtų duoti pasiskaityti Konstituciją, kur jų pareigos ir teisės yra aiškiai surašytos“, - sakė teisininkas.
Kaip tipiškus politikų kišimosi į teisėsaugos darbą atvejus jis nurodė ir Drąsiaus Kedžio istoriją bei Ingos Rinau bylą. „Teisminės valdžios atžvilgiu išvis negali būti jokios politikų kontrolės, išskyrus tai, kad jie tvirtina asmenis, kurie dirbs teisėjais. Negali būti nei skambučių, nei raštų, nei kokių nors prašymų paaiškinti, kodėl taip ar kitaip padaryta. Negali būti ir jokių prašymų užtikrinti, kad viskas būsią kažkaip“, - kategoriškai sakė V. Nekrošius.
„Lietuvos politikai vadovaujasi sovietinėmis nuostatomis. Prie sovietų galiojo tvarka, kai paskutinis žodis priklausė partijai. Dabar ana tvarka nebegalioja ir reiktų pasiskaityti Lietuvos Konstituciją“, - sakė jis.
Specialiąsias tarnybas kontroliuoti, anot jo, irgi reikia pagal įstatymus. Konkrečias bylas tiriantys pareigūnai, anot jo, negali būti politiškai įtakojami. Juos esą turi kontroliuoti teismai, sprendžiantys kas, kada, ką ir kiek turi klausytis ar atlikti kitus operatyvinius veiksmus.
Demokratinėms šalims būdinga parlamentinė specialiųjų tarnybų kontrolė ir aiškiai padalintos kompetencijos ribos. Situaciją komplikuoja ir teisėsaugos, ir politinių institucijų „išsitarnautas“ visuomenės požiūris. Paskutinės „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, skelbtais žiniasklaidoje, daugiau bei pusė suaugusių šalies gyventojų nepasitikėjo ir teismais – 71 proc., prokuratūra – 67 proc. Dar dviem institucijomis šalies gyventojai labiau pasitikėjo nei nepasitikėjo – policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Labiausiai nepasitikima Seimu ir Vyriausybe.
