REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors lietuviai kaip musės miršta nuo kardiovaskulinių ligų, štai Klaipėdos miesto poliklinikoje nėra nė vieno gydytojo kardiologo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad uostamiestyje susiklosčiusi unikali situacija. Pati poliklinika atkerta, kad tai – visos šalies problema.

Nors lietuviai kaip musės miršta nuo kardiovaskulinių ligų, štai Klaipėdos miesto poliklinikoje nėra nė vieno gydytojo kardiologo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad uostamiestyje susiklosčiusi unikali situacija. Pati poliklinika atkerta, kad tai – visos šalies problema.

REKLAMA

Dar prieš kurį laiką viešintas didelės gyvos žmonių eilės vaizdas prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo, teigiama, gali virsti realybe bet kuriame mieste. Pagrindinė to priežastis – medikų trūkumas.

Nepajėgūs konkuruoti su privačiu sektoriumi

Uostamiesčio poliklinikoje jau mažiausiai metus laiko niekaip nepavyksta rasti gydytojo kardiologo.

„Tiesiog trūksta specialistų. Manau, kad taip yra visose įstaigose, jų trūksta visur. Juk kodėl eilės tokios didelės ligoninėse ir ambulatorinėms konsultacijoms? Dėl specialistų trūkumo. Apie tai kalba tiek įstaigos, tiek ministras. Kodėl specialistai dirba per kelias įstaigas? Nes jų nėra tiek, kad galėtų dirbti tik vienoje įstaigoje“, – komentavo poliklinikos Vyriausiojo gydytojo pavaduotoja bendriems reikalams Alfreda Pangonienė.

REKLAMA
REKLAMA

Jei kitur dar dirba bent vienas specialistas, tiesa, kitą kartą – tik puse ar ketvirčiu etato, tai Klaipėdai visiškai nenuskilo. Pašnekovė pasakojo, kad dabar intensyviai ieško kardiologo, tačiau sunku konkuruoti su privačiomis įstaigomis, kurios siūlo daug didesnį darbo užmokestį. 

REKLAMA

„Kad būtų galima vilioti algomis, visų pirma turi būti didelis įkainis už tą paslaugą, kad dalį jo galėtume atiduoti gydytojui, o dalį palikti įstaigos išlaikymui. O jei įkainio nėra, nėra ir norinčių dirbti. Dauguma išeina dirbti į privačias, kurios kažkokiu būdu gali mokėti didelius atlyginimus.

Tai jau seniai opi problema ir kuo toliau, ji didės, nes specialistų trūksta. Šeimos gydytojas, matydamas problemą, išrašo siuntimą, bet su juo pacientas gali eiti kur nori. Yra ir privačių įstaigų, kurios turi sutartis su ligonių kasomis, nebūtina registruotis iškart trečio lygio ligoninėje“, – priminė A. Pangonienė.

REKLAMA
REKLAMA

Dulkys: kodėl nėra kardiologo – atviras klausimas

Sveikatos apsaugos ministro tvirtinimu, Klaipėdoje susiklosčiusi unikali situacija.

„Mūsų pasiūlytomis priemonėmis tretinio lygio įstaigos jau naudojasi. Jei buvo 28 kardiologai, žinau, kad dar tris įdarbina. Bet kodėl Klaipėdos miesto savivaldybės valdomoje poliklinikoje nėra nė vieno šio specialisto – klausimas atviras. Kiek žinau, vietinių gydymo įstaigų vadovai ir su naujuoju meru ruošiasi apie tai kalbėti, yra suplanuotas ir mano susitikimas su miesto meru aptarti šiai problematikai“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo A. Dulkys.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė portalui tv3.lt nurodė, kad savivaldybė dar praeitais metais skyrė papildomą prisidėjimą prie kardiologo atlyginimo. Deja, rezultato nesulaukta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai būtų siūlomas įstaigos atlyginimas ir dar mūsų priedas, kad atlyginimas būtent šiai specialybei būtų didesnis tam, kad pavyktų pritraukti gydytoją kardiologą. Deja, netgi tai nepadėjo rasti žmogaus, kuris sutiktų už tokį atlyginimą dirbti. Šiems metams planuojama pakartoti tokį variantą ieškant didesnių lėšų darbo užmokesčiui. 

Taip jau yra, kad viešosios įstaigos nėra konkurencingos su privačiomis, ten darbo užmokesčiai kitokie. Bet tai tikrai nėra vienos šios įstaigos problema – ir viso miesto, ir ministerijos pavaldumo įstaigose stacionaruose, kurie teikia ambulatorines konsultacijas, ir visos Lietuvos, ypač tam tikrų specialybių atžvilgiu“, – aiškino savivaldybės atstovė.

REKLAMA

Iš kur ims specialistus?

Ministras tikino, kad nėra sėdima rankų sudėjus ir priminė, jog tam tikrų priemonių pritraukti reikiamų specialistus į gydymo įstaigas jau imtasi.

„Pasižiūrėjome savo finansavimo galimybes, ką rodo ligonių kasų duomenys ir tose įstaigose, kur yra didžiausios eilės, yra padidintas finansavimas. Kita pusė, kad mes pakeitėme viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tam tikrus dalykus. 

Tai reiškia, kad toms minėtoms paslaugoms, kur yra ilgiausios eilės ir paslaugų labiausiai trūksta, esame garantavę, kad visos viršsutartinės sumos bus apmokėtos. Tą darome ne kartą per metus, kaip buvo anksčiau, o tas sumas peržiūrime du kartus per metus“, – vardijo A. Dulkys.

REKLAMA

„Bet kodėl Klaipėdos miesto savivaldybės valdomoje poliklinikoje nėra nė vieno šio specialisto – klausimas atviras. Kiek žinau, vietinių gydymo įstaigų vadovai ir su naujuoju meru ruošiasi apie tai kalbėti, yra suplanuotas ir mano susitikimas su miesto meru aptarti šiai problematikai“, – sakė A. Dulkys.

Trečia jo įvardyta finansinė priemonė – trūkstamų specialybių konsultacijoms numatytas didesnis apmokėjimas už kompleksines paslaugas.

„Praeis pusmetis, matysime, ar priemonės davė kažkokią naudą, ar ne, koks tas efektas“, – sakė SAM vadovas. 

Ministras kartu įvardijo ilgalaikius planus, kaip ketinama garantuoti reikiamų specialistų skaičių: „Medikus paruošti trunka labai ilgai tai jau pakeitėme valstybinio užsakymo komiteto veiklą ir į ateitį, kad būtų orientuojamasi į tų specialybių užsakymą, kuris Lietuvai yra svarbesnis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Problema – netolygus pasiskirstymas

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad 2030 m. šalyje gali trūkti apie 3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Daugiausia truks bendrosios praktikos slaugytojų (3 163), šeimos (428) ir vidaus ligų (420) gydytojų.

Vis tik dar neseniai SAM aiškino, kad Lietuvoje esminė problema – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų.

„Lietuva yra viena iš daugiausiai medikų paruošiančių Europos Sąjungos (ES) šalių, pirmaujame ir pagal vienam gyventojui tenkančių medikų skaičių, tačiau neužpildytos medikų darbo vietos – vienas labiausiai sveikatos paslaugų teikimo greitį ir paslaugų kokybę bloginančių veiksnių“, – portalui tv3.lt yra nurodžiusi ministerija.

REKLAMA

SAM kartu aiškino, kad teigiami pokyčiai jau prasideda, mat vis daugiau darbdavių supranta, kad į darbuotojus būtina investuoti, visiems veikiant išvien – universitetams, SAM, gydymo įstaigoms ir medikų bendruomenei. 

„Pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose, dažniausiai yra siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla rezidento kilmės krašte arba kai grįžtama dirbti į gydymo įstaigą, kurioje sėkmingai buvo atlikta rezidentūros praktika ir svarbiausia – tinkama įstaigos valdysena bei organizacinė kultūra“, – dėstė SAM.

Rajonuose trūkstant medikų, A. Dulkys kaltina ligoninių vadovus: nereikia laukti, kad kažkas autobusais specialistus atveš. Plačiau apie medikų stygių kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:

padarė nesąmonę su tom privačiom klinikom kurios gauna pinigus iš ligonių kasų,paslaugų kainos kosminės,privačios turėtų išsilaikyti pačios,jei gra pakankamai turtingų žmonių mokėti už paslaugas,o ligonių kasų pinigus tegu skiria poliklinikų medikų atlyginimams didinti,tada jie masiškai nebėgs dirbti į privačias
tokia valdančiųjų politika . Kurie gali susimokėti - nuvaryti į privatų sektorių, o kurie negali - po žeme
Kad dirbt kardiologu
Kad dirbt kardiologu
Reikia 10 metų mokytis,,,,gydyti širdį,kardiovaskuline sistema,tai ne Seime ar ministerijoje bezdeti
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų