Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patikino, kad nors pandemija ir pablogino situaciją, tai nebuvo esminė priežastis.
„Visa esmė, ką mes matome, yra gal tik pora skiepų, kur matome, kad yra augimas. Visais kitais atžvilgiais rezultatas yra arba toks pat, arba, dar blogiau, yra mažėjimas. Ir tas mažėjimas yra signalizuojantis, turintis raudonų lempučių vaizdą, nes yra ir 5 procentiniai punktai, ir 10.
O tai jau signalizuoja, kad tam tikrais atžvilgiais galima pereiti į tą zoną, kad gali sugrįžti kai kurios ligos. Dabar jau tapo įprasta, kad daug dalykų bandom nurašyti pandemijos laikotarpiui, tai ne, pamatysite, kad tendencijos, skaičiai yra mažiausi pastaruosius 10 metų ir pandemija nėra pagrindinė priežastis“, – antradienį SAM surengtos konferencijos metu aiškino ministras.
Lūžis fiksuotas 2010 metais
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o tai, pasak specialistų, kelia grėsmę, kad šios ligos vėl taps dažnos ne tik tarp neskiepytų vaikų, bet ir visoje visuomenėje, mat didėja imuniteto neturinčių asmenų dalis.
Aptarusi, kaip per 10 metų keitėsi vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų epidemiologinė situacija Lietuvoje, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė nurodė, kad skiepijimo apimčių lūžis praktiškai visose pozicijose pradėtas stebėti nuo 2010 m.
„Taigi pandemija turėjo įtakos, bet tai nebuvo pagrindinis lūžis, kad tai galėtume žymėti kaip atskaitos taškas. Praėjusiais metais, žiūrint į vaikų skiepijimo kalendorių, tik 2 pozicijoje – skiepijant nuo hepatito B ir rotavirusinės infekcijos – skiepijimo apimtys nežymiai padidėjo.
Aišku, tai nėra 10 procentų, tik po porą, bet tai yra gerai, kad nesumažėjo. Visos kitos 12 pozicijų arba ligos tokios pat, arba nukrito iki dviejų procentų, didžiausią susirūpinimą kelia tymai, raudonukė ir epideminis parotitas“, – kalbėjo ji.
Didžiausias nerimas dėl tymų, raudonukės ir epideminio parotito
Tuo metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kelia tikslus išlaikyti ne mažesnes nei 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, skiepijimas nuo tymų ir raudonukės turėtų apimti nemažiau nei 95 proc. vaikų.
„Būtina pasiekti 95 proc., o mes per metus sugebėjome 2 proc. dar sumažinti skiepijimo apimtis. Palyginus 2022 ir 2021 metų skiepijimo duomenis pagal apskritis, matoma, kad užpernai dvi savivaldybės buvo pasiekusios 95 proc., pernai tokių nebuvo.
Padaugėjo tiek pačių savivaldybių, kuriose skiepijimo apimtys nukrito, ir padaugėjo neskiepytų vaikų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės beveik kiekvienoje savivaldybėje“, – dėstė D. Razmuvienė.
Palyginimui ji pateikė sergamumo minimomis infekcijomis situaciją.
„Praėjusiais metais turėjome 11 kiaulytės, tai yra epideminio parotito atvejų, sirgo 7 vaikai ir 4 suaugę. Ir to negalima seniai įvardinti vien vaikų liga, tai tiesiog infekcija, sukėlėjas, kuris ieško palankios terpės, kad galėtų save realizuoti.
Štai turėjome raudonukės atvejų – praėjusių metų gruodžio mėnesį susirgo nėščia moteris. Šiais metais vasario mėnesį turėjome raudonukės atvejį 14 mėnesių vaikui, jam skiepai dar nepriklausė. Jei žiūrėtume retrospektyviai nuo 2008 iki 2018 m., per tą dešimtmetį turėjome tik 5 raudonukės atvejus, dabar per tris mėnesius nuo gruodžio jau turime du atvejus. Taigi matome, kad virusai įsibėgėja ir gerokai kelia galvą. Tymų praėjusiais metais neturėjome, šiais turime, bet įtarimų turėjime ir pernai, ir šiemet“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Per mažai paskiepijama ir nuo ŽPV
Anot D. Razmuvienės, ypatingai sunkias vėžines ligas sukelia ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV), plintantis lytiniu keliu. Lietuvoje mergaitės nuo ŽPV skiepijamos nuo 2016 metų, o nuo šių metų vasario ir berniukai.
„Skiepijimo apimtys mergaičių – 60 proc. Penki metai kaip skiepijami, norėtųsi, kad skiepijimo apimtys būtų kaip Skandinavijos šalyse, Suomija pamiršo kas tai yra gimdos kaklelio vėžys“, – sakė gydytoja.
Jos teigimu, ŽPV skiepijimo apimtimis išsiskiria Alytaus savivaldybė, kur rodiklis tarp 12 metų vaikų siekia 93 proc., tuo metu Lietuvoje vidurkis siekia 71,7 proc.
Skiepo atsisako patys
2022 m. nuo tymų, raudonukės ir parotito liko nepaskiepyta 13,5 proc. vaikų. Duomenys iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų rodo, kad beveik pusė iš jų – 47 proc., buvo nepaskiepyti dėl tėvų atsisakymo, kiti – dėl objektyvių aplinkybių, tokių kaip kontraindikacijos, išvykimas iš Lietuvos ir pan.
Pasak gydytojos, nors tėvai dažnu atveju sulaukia skambučio, laiško ar žinutės iš gydymo įstaigos, kas penktas tiesiog neatveda vaiko skiepui.
„Vaikai kaupiasi į tokią grupę vaikų, kuriems pati pavojingiausia bet kuri infekcija, ne tik virusinė, bet ir bakterinė. Jų didžiausias skaičius, grėsmė jiems susirgti ir artimiesiems“, – teigė D. Razmuvienė.
Ji priminė, kad iki skiepų įvedimo visuomenėje sergamumo tymais rodikliai siekė dešimtis tūkstančių, ir būtent skiepai leido suvaldyti šią ligą beveik 100 procentų.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, pernai ministerijos užsakymu vykdyta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti skiepų atsisakymo priežastis. Apklausoje dalyvavo 1500 respondentų – tėvų, kurie augina vaikus iki septynerių metų.
„Apibendrinant, pagrindinės priežastys neskiepytų vaikų – dėl galimo šalutinio skiepų poveikio, kaip mano gyventojai, trūksta patikimos informacijos apie vakcinas, netiki vakcinų veiksmingumu“, – sakė patarėja.
Nemato reikalo skiepytis, nes nežino ligų
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad dalis tėvų nemato reikalo skiepytis, nes „tokių ligų nėra“.
Apie šį klaidingą įsitikinimą užsiminė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas dr. Kazys Simanauskas.
„Galvojama, kad ligos yra suvaldytos ir tos infekcijos nebekelia pavojaus. Bet jei prisiminsime prieš 10 metų buvusį tymų protrūkį Lietuvoje, fiksuoti 35 atvejai ir jie būtent nutiko nevakcinuotiems arba nepilnai vakcinuotiems asmenims. [...] Mes šiaip keliaujame ir infekcijos niekur nedingsta“, – pastebėjo gydytojas.
Jis pridūrė, kad nenoras skiepytis nėra vien tik Lietuvos, bet viso pasaulio problema. Gydytojas priminė, kad ši problema atsiradusi dar 18 amžiuje, kai atsirado pirmosios vakcinos:
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai atsisako skiepytis, tai yra informacijos stoka, tėvai neturi galimybės gauti reikiamos informacijos.“
Lietuvoje naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, hepatito B, pneumokokinės, meningokokinės, haemophilus influenzae B tipo infekcijų, nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos.
Specialistai pataria tėvams sprendimus dėl vaikų skiepijimo priimti atsakingai, iškilus klausimų ar abejonių – tartis su medikais, kurie suteiks mokslu grįstos informacijos. Nemažai tokios informacijos galima rasti NVSC interneto svetainėje, kurioje pateiktos nuorodos į patikimus Lietuvos bei Europos informacijos šaltinius skiepų tema.
Paskutinę balandžio savaitę kasmet minima Europos imunizacijos savaitė, ja siekiama didinti visuomenės supratimą apie imunizacijos svarbą ligų prevencijai ir gyvybės apsaugai. Prisidėdama prie visoje Europoje vykstančios informacinės kampanijos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pristato visuomenei naujausius duomenis ir tyrimų rezultatus.
