Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie Lietuvoje aptiktus didžiulius skalūnų dujų telkinius.
Perspektyvos daug žadančios
Lietuvos geologijos tarnyba artimiausiu metu turi paskelbti tarptautinį konkursą dėl leidimo žvalgyti ir išgauti angliavandenilių išteklius 1,7 tūkst. kvadratinių kilometrų plote Šilutės ir Tauragės rajonuose.
Teigiama, kad kol kas prognozuoti, kad po penkerių ar dešimties metų Lietuva bent dalį savo poreikių galės patenkinti skalūnų dujomis ar nafta, negalima. Tai tik pati pradžia, tačiau Vyriausybė šioje srityje mato nemažai perspektyvų. Esą skalūnų dujų žvalgyba ir komercinė gavyba galėtų tapti Lietuvos energetinio saugumo projekto dalimi. Lietuvoje, preliminariais skaičiavimais, gali būti daugiau nei 100 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, nors specialistai teigia, kad išgauti gali būti įmanoma apie 40 mlrd. kubinių metrų.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko žiniomis, Lietuvoje potencialiai pasiekiamų skalūninių dujų kiekis gali būti vertas nuo 10 iki 30 mlrd. JAV dolerių (24,5–73,6 mlrd. Lt). „Bet tai teoriniai skaičiai, nepagrįsti jokiais tyrimais, ir į juos turime žiūrėti labai atsargiai“, – sakė A.Sekmokas.
Pasak jo, pirmas etapas yra įsitikinti, kiek išties yra tų išteklių, antras – atlikti tyrimus, trečias – atlikti bandomuosius gręžinius, o ketvirtas, geriausiu atveju, – pramoninė gavyba. Kiek apskritai visi etapai užtruktų, sunku pasakyti. „JAV tai truko daugiau nei dešimtmetį. Lenkijos pavyzdys rodo, kad bandomoji gavyba trunka iki penkerių metų. Mūsų atveju viskas būtų greičiau, tačiau sakyti, kad pramoninė skalūnų dujų gavyba pavyktų greičiau nei per dešimt metų, būtų drąsu“, – dėstė energetikos ministras.
Šiemet numatomas skelbti konkursas angliavandenilių išteklių naudojimo Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose žvalgybai duotų dvigubą naudą – kartu būtų žvalgomi tiek naftos, tiek ir skalūnų dujų telkiniai. JAV specialistų vertinimu, tyrimus reiktų atlikti maždaug penkiose Lietuvos teritorijose, maždaug po dešimt gręžinių kiekvienoje. „Labai atsargiai vertinant skaičius, gręžinys kainuotų maždaug 4–5 mln. JAV dolerių, tad visi tyrimai atsieitų apie 250 mln. JAV dolerių (daugiau nei pusė milijardo litų)“, – sakė A.Sekmokas.
Išgauti sudėtinga...
Paprašytas papasakoti apie angliavandenilių, tarp jų ir skalūnų dujų, išteklius ir jų gavybos technologiją, Viktoras Lokutijevskis, Lietuvos geologijos tarnybos Naftos geologijos duomenų poskyrio vedėjas, „Tauragės kurjeriui“ sakė:
– Skalūnų dujos ir nafta (netradiciniai angliavandeniliai) Lietuvoje yra nauja, dar neištirta ir nereglamentuota žemės gelmių išteklių rūšis. Molio skalūnų termogeninės (ar biogeninės) kilmės gamtinės metano dujos susikaupia organine medžiaga praturtintose, dujų generacijai tinkamą brandumą turinčiose molio skalūnų sluoksniuose laisvame, ištirpusiame ar absorbuotame būviuose. Molio skalūnų dujos kaupiasi molingose (t.y. nelaidžiose ir neskvarbiose) uolienose dideliuose plotuose, kuriuose stebimos didesnės koncentracijos molio skalūnų dujų sankaupos ir išgaunamos dirbtinai suplėšant tų uolienų sluoksnius gręžiniuose specialiais hidraulinio plėšymo metodais. Dujoms išgauti naudojami horizontalūs gręžiniai. Technologija susideda iš dviejų etapų: horizontaliojo gręžimo ir hidraulinio plėšymo – iš pradžių išgręžiamas vertikalus gręžinys, kuris tam tikrame gylyje nukreipiamas beveik horizontalia kryptimi, taip aprėpiant gerokai didesnį gelmių plotą vienu gręžiniu. Po to mechaniškai suplėšomi molio skalūnų sluoksniai, juose maždaug šimto metrų spinduliu aplink gręžinį sukurdami mažų mikroplyšių tinklą, kuriuose ima kauptis metano dujos. Molio skalūnų dujų tyrimų darbų pobūdis yra skirtingas nuo įprastinių: molio skalūnų dujų paieškos etapo metu vykdomi tyrimo darbai, tokie kaip horizontalių gręžinių gręžimas ir hidraulinis plėšymas.
...ir brangu
Skalūninės dujos, kaip ir gamtinės dujos, prieš pateikiant vartotojui turi būti valomos, tačiau pagrindinis jų skirtumas nuo naftos ar dujų išteklių yra tas, kaip jos kaupiasi. Skalūninės dujos lašeliais ar mikrolašeliais paplitusios labai dideliame plote, todėl jas išgauti brangiai kainuoja.
„Tikėtis ekonominio efekto galima tik turint didelius kiekius. Geologinės prielaidos, pasak geologų, tokiam efektui yra, bet, kaip ir visoje gavyboje, yra daug rizikos – ne tik geologinė, bet ir ekonominė, kaip veiks rinka, kokios bus kainos, kokie bus mokesčiai, kaip bus išduodami leidimai, ir socialinė rizika, pavyzdžiui, Bulgarijoje kilo protestai.
Pasak geologų, kad būtų išgautos skalūninės dujos, reikės įdėti daug darbo, pinigų ir kantrybės.
Žvalgyba jau pradėta
Skelbiama, kad visa vakarinė Lietuva potencialiai turtinga skalūninėmis dujomis. Paklaustas, kur konkrečiai mūsų krašte jau atlikti tyrimai ir kokie, V. Lokutijevskis sakė:
– Vykdant angliavandenilių paiešką ir žvalgybą plote yra atlikti šie tyrimai: 2D seisminės žvalgybos tyrimai išilgai 222 profilių, kurių bendras ilgis siekia 1609,64 km, ir gręžimo darbai – iš viso plote išgręžti 39 gręžiniai. Pagal šių tyrimų duomenis, plote aptiktos keturios naftos susikaupimui perspektyvios struktūros ir Lauksargių parengtinai išžvalgytas telkinys bei Rambyno – naftos kaupavietė. Prognozuojamos naftos susikaupimo zonos Šilutės–Tauragės plote siejamos su kambro geologinės sistemos smiltainiais: Lauksargių parengtinai išžvalgyto naftos telkinio apskaičiuoti geologiniai ištekliai gali siekti 150,4 tūkst. t. Rambyno kaupavietės prognoziniai spėjamieji geologiniai ištekliai gali siekti 440,0 tūkst. t.
Jau dabar Geologijos tarnyba sulaukia bendrovių susidomėjimo, tarp jų minima Lietuvoje lankęsi JAV „Chevron“ atstovai, svečiai iš Australijos ir kitur. Kalbama apie 1,7 tūkst. kv.km žvalgybos licenciją Pietvakarių Lietuvoje. Paskelbus konkursą bendrovėms leista pateikti paraiškas keturis mėnesius, tada du mėnesius vyks paraiškų vertinimas ir pateikimas Vyriausybei. Laimėtojas galėtų būti paskelbtas rudenį, o sutartis pasirašyta, jeigu bus sutarta dėl visų sąlygų ir įgyvendinti visi reikalavimai, apie lapkričio–gruodžio mėnesį.
Lietuvoje jau veikiančios bendrovės, kurios turi licencijas tam tikruose plotuose ieškoti naftos ir dujų išteklių, be konkurso gali pradėti žvalgytuves – teisės aktai tai leidžia. Licencija duodama angliavandenilių žvalgybai su automatine teise išgauti bet kokius išteklius, tai gali būti nafta, gamtinės dujos, skalūninės dujos, skalūninė nafta, bet kokio tipo angliavandeniliai. Geologijos tarnybos duomenimis, bendrovės, turinčios tokias licencijas, yra „Minijos nafta“, „LOTOS Geonafta“, „Manifoldas“, „LL Investicijos“. Kai kurios jau atlieka smulkius paruošiamuosius darbus.
Dabar didžiąją dalį tų telkinių jau naudoja „Minijos Nafta“, „LOTOS Geonafta“. Turintieji galiojančias licencijas turi teisę kad ir šiandien pradėti skalūninių dujų žvalgybą. Pasak geologų, būtų gerai, jeigu „LOTOS Geonafta“, „Minijos nafta“ ar kas nors kitas šalia konkurso pradėtų žvalgybą, nes būtų galima tiksliau žinoti, kiek tai perspektyvu.
Nieko nežino
Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė, paprašyta pasidalinti mintimis apie galimas permainas apskrityje, jei skalūninių dujų gavyba taptų realybe, atsakė trumpai:
– Nieko apie tai negaliu pasakyti, pirmą kartą girdžiu. Kai turėsiu kokios nors informacijos, tada ir komentuosiu.
„Mūsų niekas neklausia“
Tauragės rajono meras Pranas Petrošius buvo kalbesnis:
– Ką nors komentuoti labai sudėtinga, kadangi tai valstybės politika, su savivaldybėmis tokie dalykai nederinami, jos net neinformuojamos. Ir labai gaila, nes paskui atsitinka kaip su vėjo jėgainėmis: priimami įstatymai, o kai reikalai pakrypsta bloga linkme, spręsti problemas tenka mums.
Meras sakė apie skalūno dujas ir jų gavybą žinąs tik iš žiniasklaidos. Jo susidaryta nuomonė nevienareikšmiška: ekonomiškai gal tai ir labai naudinga, bet ekologijos požiūriu kelia labai daug abejonių. Todėl būtų geriau, jei viskas iš anksto būtų derinama, būtų tariamasi su rajono gyventojais.
B. Slavinskienė
