Specialistai paaiškina, kaip veikia pinigų apsauga ir kokiose situacijose gyventojams iš tiesų verta sunerimti.
Bankų klientams – svarbi žinia: indėliai yra apdrausti
Lietuvos bankas pabrėžia, kad tiek bankuose, tiek užsienio bankų filialuose, tiek kredito unijose laikomi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti.
Tai reiškia, kad net ir įvykus incidentams, pavyzdžiui, fizinio banko padalinio apiplėšimui, klientų pinigai nėra prarandami.
Anot Lietuvos banko, tokiais atvejais nusikaltėliai banko padalinio apiplėšimo metu gali taikytis į grynuosius pinigus ir kitą fiziškai patalpose esantį vertingą turtą, jei, pavyzdžiui, padaliniai teikia seifų nuomos paslaugą.
Vis dėlto tokie įvykiai neturi tiesioginio poveikio klientams, nes už pinigų, kai šie buvo perduoti bankui saugoti, praradimą banko patalpose pirmiausia atsako bankas.
Bankų sistema Lietuvoje – apsaugota nuo tokių incidentų
Lietuvos bankų asociacijos teigimu, tokie atvejai paprastai turi tik lokalų ir trumpalaikį poveikį – jie susiję su konkretaus banko padalinio veikla, tačiau ne visa sistema.
Pasak jų, Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos taiko kompleksines saugumo priemones – tiek fizines, tiek skaitmenines. Tai apima ne tik patalpų apsaugą, bet ir duomenų saugumą, veiklos tęstinumo bei incidentų valdymo planus.
Anot asociacijos, šių priemonių visuma užtikrina, kad klientų lėšos ir duomenys išliktų saugūs, o pačios sistemos būtų nuolat peržiūrimos ir atnaujinamos. Dėl saugumo priežasčių konkrečios priemonės viešai neatskleidžiamos.
„Artea“ banko apiplėšimas
Panašūs incidentai fiksuojami ir Lietuvoje, tačiau net ir tokiais atvejais klientų lėšos išlieka apsaugotos.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kovo 18 dieną Vilniuje, Žemynos gatvėje esančiame prekybos centre, buvo bandyta įsilaužti į „Artea“ banko skyrių. Vis dėlto šis bandymas buvo nesėkmingas – įsibrovėlis nepateko į patalpas ir nepaėmė nei klientų ar banko dokumentų, nei pinigų ar kito turto.
Kaip nurodė bankas, užpuolikas bandė įsilaužti per apsaugotą išorinę skyriaus sieną, kuri ribojasi su kita, nenaudojama patalpa. Vis dėlto dėl taikomų saugumo sprendimų ir darbuotojų veiksmų planas nebuvo įgyvendintas.
„Tuo metu trys skyriuje buvę darbuotojai elgėsi labai profesionaliai ir viską atliko pagal saugumo procedūras, kurių laikomės tokiais atvejais. Tai lėmė, kad užpuolikas turėjo pasišalinti taip ir neįėjęs į patalpas ir nieko nepaėmė: nei klientų ar banko dokumentų, nei segtuvų, nei pinigų“, – sakė „Artea“ banko komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis.
Į įvykio vietą nedelsiant atvyko saugos tarnybos, policija, medikai ir kitos atsakingos institucijos. Banko atstovai taip pat pabrėžė, kad situacija buvo operatyviai suvaldyta, o darbuotojams suteikta visa reikalinga pagalba.
Per bandymą įsilaužti nuo ašarinių dujų nukentėjo vienas banko darbuotojas, kuriam prireikė medikų pagalbos.
Pasak banko, tokie incidentai dar kartą parodo, kaip svarbu laikytis saugumo procedūrų ir nuolat jas atnaujinti. Įvertinus šio įvykio aplinkybes, planuojama papildomai peržiūrėti visų klientų aptarnavimo skyrių saugumo sprendimus.
„Dar kartą patikiname, kad banko skyriai yra įrengti laikantis sustiprintų saugumo reikalavimų, o mūsų klientus aptarnaujantys darbuotojai žino ir laikosi visų saugumo procedūrų, kurios padėjo apsaugoti klientų turtą ir šiuo atveju. Mūsų klientų turtas ir duomenys yra ir bus saugūs“, – po incidento komentavo S. Jarmalis.
Didžiausia rizika – ne bankas, o sukčių schemos
Nors bankų sistema yra apsaugota ir tokie incidentai kaip įsilaužimai į padalinius paprastai neturi tiesioginio poveikio klientų lėšoms, specialistai pabrėžia, kad reali grėsmė dažniau kyla visai kitur – sukčių veikloje.
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt komentavęs Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis nurodo, kad pastaruoju metu pastebima sugrįžusi tendencija, kai nemaža dalis sukčiavimo atvejų įvykdoma paimant grynuosius pinigus tiesiogiai iš gyventojų.
Anot jo, tokiose schemose nusikaltėliai dažniausiai apsimeta bankų ar kitų institucijų atstovais ir siekia įtikinti žmogų, kad jo pinigams gresia pavojus ar yra vykdomas tariamas tyrimas.
„Pavyzdžiui, šiuo metu populiari schema – paskambina banko atstovais apsimetę asmenys, įtikina žmones nusipirkti aukso, o jį atiduoti atėjusiems kurjeriams“, – sakė R. Matonis.
Policijos duomenimis, tokiais atvejais sukčiai ne tik įtikina gyventojus atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir organizuoja pinigų ar vertybių paėmimą – į namus ar kitą sutartą vietą atvyksta jų bendrininkai.
Dažnai tokios schemos grindžiamos skubos ir baimės jausmu: žmogui sudaromas įspūdis, kad situacija yra skubi, todėl sprendimą reikia priimti nedelsiant ir be papildomų konsultacijų.
Dėl to gyventojai pinigus ar kitą turtą perduoda patys, tikėdami, kad taip apsaugo savo lėšas, nors iš tiesų jas atiduoda sukčiams.
