Plačiau apie tai, kaip gyventojai nukenčia nuo sukčių bei daugiau detalių apie tai, kaip buvo užpultas bankas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Įsiveržimas į „Artea“ banką
Neseniai įvyko banko užpuolimas. Gal jau yra naujų žinių apie situaciją? Gal turite kažkokių naujienų?
R. Matonis: Deja, kol kas naujienų, kuriomis galėčiau pasidalinti su visuomene, neturiu. Tai iš esmės informacija, kuri buvo pateikta, nėra pasikeitusi. Įtariamasis asmuo kol kas nėra nustatytas, nėra sulaikytas. Deja, pasidžiaugti neturiu kuo.
Gal yra apibūdinimai to asmens, kuris dar yra ieškomas? Į ką atkreipti dėmesį gyventojams, žmonėms, kurie galėtų pranešti policijai?
R. Matonis: Iš esmės kažkokių duomenų, požymių to asmens mes turime, kaip jis galėjo atrodyti. Vėlgi iki šiol yra peržiūrimos ir analizuojamos visos mieste veikiančios kameros, kurios galėtų sudaryti bendresnį ar ryškesnį vaizdą.
Yra tik prašymas žmonėms, kurie tuo metu apie 17 val. toje vietoje buvo ir matė kažkokį įtartiną asmenį bėgantį. Paskambinkite numeriu 112 ir papasakokite, ką matėte. Tyrėjai susisieks ir apklaus, galbūt jūsų informacija bus naudinga ir prisidės prie tyrimo.
Ar užpuolikas paėmė kažką? Kokie buvo jo motyvai? Jis pinigų norėjo ar kažkokių kėslų turėjo?
R. Matonis: Motyvus sužinosime tada, kai jį sulaikysime ir apklausime. Tada jisai, turbūt, papasakos, kas jis, ko jis siekia. Kol kas motyvai nėra aiškūs. Bent jau kažkokių vertingų daiktų, pinigų ar dokumentų jis nepaėmė.
Iš esmės bankas kaip ir nenukentėjo, išskyrus vieną darbuotoją, kuriai šiek tiek buvo papurkšta dujų. Tai buvo nedidelis sveikatos sutrikdymas, tačiau, kiek žinau, ji jaučiasi gerai ir tikrai kažkokios didelės žalos buvo išvengta.
Kaip atpažinti sukčius?
Apskritai sukčiai siaučia Lietuvoje ir mes matome įvairiausių istorijų, technologijos taip pat tobulėja. Kokių yra būdų ir kaip atpažinti sukčių pinkles gyventojams?
N. Mačiulis: Visų pirma, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tokį faktą. Mūsų neseniai atlikta viena apklausa rodo, kad šiemet daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų jau susidūrė su sukčių bandymais, vienokia ar kitokia forma, išvilioti pinigus. Žinoma, dažnai jie būna nesėkmingi.
Dažnai gyventojams greitai suveikia kritinis mąstymas, išgirsta rusiškai kalbantį asmenį telefonu, nebendrauja su juo. Gauna žinutę iš kurjerio ar iš banko, irgi jau yra susiformavęs įgūdis suprasti, kad bankai, mokesčių inspekcija ir „Sodra“ nesielgia taip: nesiunčia nuorodų, nereikalauja prisijungti ir suvesti savo banko duomenų.
Žinoma, yra pavyzdžių, kai dešimtimis tūkstančių gyventojai savanoriškai atiduoda ir jiems nekyla jokių abejonių. Tai aktyvumas yra visiškai rekordinėse aukštumose ir vyksta, turbūt, sukčių pasiruošimas jau kitam mėnesiui, kai gyventojų sąskaitas pasieks didesnės pinigų sumos.
Formos iš esmės nesikeičia, bet jos yra labai įvairios. Vėlgi pasitelkiamos technologijos. Sparčiausiai, turbūt, augantis investicinis sukčiavimas, kai siūlo investuoti į kažkokias revoliucijas, investavimo platformas, siūlymai uždirbti didelę grąžą be rizikos. Praktiškai kas kiekvieną savaitę atsiranda naujų pasiūlymų.
Tikrai gyventojams sunku taip pateikti kažkokį sąrašą pagrindinių sukčiavimo formų, nes jos nuolat keičiasi. Jei atsiranda geriau informuoti gyventojai, atsiranda užkardymo priemonės, iš karto sukčiai lenda, ieško kitur landų ir atsiranda kiti pasiūlymai.
Tai vienintelis kelias yra būt itin budriais ir suprasti, kad bet kokie skambučiai iš nepažystamų numerių, 99 proc. pasiūlymų, raginimų daryti, gąsdinimų, viliojimų, yra sukčių skambučiai, laiškai ir žinutės.
Mūsų apklausos rodo, kad dažniau šiuo metu yra nukreiptas sukčiavimas į vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenis, kurie potencialiai turi daugiau santaupų, daugiau lėšų savo sąskaitose. Jie, galbūt, planuoja ne išleisti tuos pinigus, o investuoti savarankiškai. Ieško įvairiausių pasiūlymų, konsultantų, nori registruotis į kažkokias uždaras žinučių grupes, gauti pasiūlymus, kur investuoti.
Tai yra ir ilgalaikiai, kur sudomina, leidžia atsidaryti sąskaitą, pabandyti investuoti, atrodo, kad viskas veikia, realios rinkos kainos matomos. Tada kaip ir žmogų suvilioja per ilgą kontaktą, jis perveda vis didesnes pinigų sumas. Vėliau paaiškėja, kad problema yra tada, kai nepavyksta pinigų išsigryninti, atsiimti. Reikia turėti omenyje, kad visi kažkokie negirdėtų, nematytų asmenų platformų pasiūlymai, beveik visi, yra tik sukčiai.
Ką rodo duomenys? Ar žmonių išsilavinimas yra labai svarbus veiksnys šioje vietoje? Ar būna, kad į pinkles patenka išsilavinę, geras pajamas gaunantys, uždirbantys žmonės?
N. Mačiulis: Tikrai nėra taip, kad tik vyresnio amžiaus ir kažkokį žemesnį išsilavinimą turintys asmenys yra labiau pažeidžiami. Yra pavyzdžių, kai įmonių vadovai, buhalteriai papuola, įmonės sąskaitas apmoka fiktyvias. Tie patys išsilavinę gyventojai, skubėdami, gavę žinutę, paspaudžia nuorodą, sumos dažnai nebūtinai yra labai didelės, bet vėliau irgi gėsi pripažinti tai padarę.
Mes, turbūt, nematome labai pilno paveikslo, koks yra tas sukčiavimo atvejis. Be to, reikia turėti omenyje, kad vis dažniau pasitelkiamos ir dirbtinio intelekto technologijos. „Deep fake“ technologijos, kai atkartojamas, imituojamas žmogaus balsas, net jo vaizdas. Yra tokiu atvejų, kai paskambina pažįstamas šeimos narys, jo balsu kalbama ir išviliojama pinigų suma.
Tai tikrai yra nelengva ir, turbūt, vienintelis kelias visą laiką daryti prielaidą, kad aplinkui yra labai aktyvūs sukčiai, kurie visokiomis formomis kiekvieną kartą, pasitelkia vis naujas technologijas, naujus įsitikinėjimo būdus. Tai šiemet daro labai aktyviai.
Kiek žmonių nukenčia nuo sukčių?
Kiek yra atvejų ir ar jų daugėjo pastaruoju metu? Kiek pradėta ikiteisminių tyrimų, ar tie skaičiai yra augantys?
R. Matonis: Praėjusiais metais turėjome apie 4 tūkst. ikiteisminių tyrimų, bet akivaizdu, kad ne visi tai yra tyri sukčiavimo būdai. Tikrai net ir nukentėję žmonės, kai kurie nedrįsta kreiptis į policiją, jiems yra gėda, netiki, kad kažkuo padės, tos sumos nėra, galbūt, labai didelės ir reikšmingos.
Tikrai mastas greičiausiai yra daug didesnis. Jeigu žiūrėtume kasdieninius duomenis, tai mes realiai paros suvestinėje turime apie 100 pranešimų apie galimus sukčiavimus. Iš jų apie 10 yra ikiteisminių tyrimų. Tai yra maždaug 100 žmonių, į kuriuos bandė kėsintis sukčiai ir apie 10 žmonių įkliuvo.
Negaliu sakyti galbūt, kad 10 proc. žmonių papuola. Tas procentas yra tikrai ženkliai mažesnis, nes tų pranešimų, skambučių, laiškų automatiniu būdu išsiunčiama tikrai labai didelis kiekis ir užkimba turbūt iki 1 proc. žmonių. Turbūt, yra kokie penki, septyni atvejai, kai yra virš 10 tūkst. eurų išviliojama. Kiti atvejai yra šiek tiek mažesnės sumos.
Kaip išviliojami pinigai?
Kaip dažniausiai išviliojami tie pinigai? Ar čia būna žmonių sukaupti pinigai dažniau grynieji namuose gal ar kažkur laikomi, ar iš bankų sąskaitų? Koks tas būdas dažnesnis?
R. Matonis: Matome nuo praėjusių metų, kad po truputį sugrįžta grynųjų pinigų faktorius. Tai tikiuosi, kad čia veikia šiek tiek ir įvairių bankų, teisėsaugos institucijų tam tikri prevenciniai mechanizmai ir vis sunkiau yra elektroniniu būdu tuos pinigus išvilioti. Atsiranda įvairūs algoritmai , kurie visa tai pastebi ir užkerta tam kelią.
Matome, kad vėl grįžta būdas, kai ateina kažkokie bendrininkai pasiimti pinigų į namus. Pirma yra skambutis žmogui ir apsimetama. Šiuo metu dažniausiai apsimeta telekomunikacijų banko arba policijos darbuotojais. Sugalvojama kažkokia istorija. Dažniausiai yra ta, kad pasibaigė jūsų telefoninė sutartis, skambina iš kažkurios bendrovės ir yra konsultantas, kuris siūlo prasitęsti sutartį.
Žinoma, pradžioje yra paleidžiamas įrašas lietuvių kalba ir perspėjama, kad jūs kalbėsite su rusakalbiu asmeniu, arba trumpai yra pasakoma, su akcentu, keli lietuviškai žodžiai, kad konsultantas kalbės su jumis rusiškai. Kadangi yra taikomasi į šiek tiek vyresnio amžiaus žmones, yra labai didelė tikimybė, kad jie moka rusų kalbą, nes jie dar yra to amžiaus, kai rusų kalbą dar atsimena.
Taip pat yra momentai labai svarbūs, kai įtikina žmones, kad yra padedamas „ragelis“ ir jam vėl perskambinama neva iš kitos institucijos. Pasako, pavyzdžiui, kad reikės užpildyti deklaraciją ir jums tuoj paskambins iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Žmogus padeda „ragelį“, iškart sulaukia kito skambučio, neva iš kitos institucijos, nors kalba tie patys sukčiai tik pakeitę balsą. Žmogui iš tiesų tai atrodo pakankamai įtaigiai.
Dar vienas būdas , kai žmogus jau kažkokius duomenis suveda arba jungiasi, jam paskambina neva iš policijos ir sako: „Mes pastebėjome, kad į jūsų sąskaitą yra laužiamasi, mes dabar turime greitai sužinoti jūsų duomenis, kad sustabdytume pinigų pervedimą.“ Iš esmės tokie mechanizmai, kai yra naudojami keli skambučiai iš skirtingų institucijų, neva skambina tie patys sukčiai ir žmonėms tai atrodo įtaigiai. Jie patiki ir labai atvirai diktuoja savo prisijungimo duomenis.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
