Sovietmečiu klestėjusio Panevėžio mėsos kombinato buvę darbuotojai anuomet nė baisiausiame sapne nematė savęs išeinant iš darbo be atlyginimo, atostoginių ir išeitinių kompensacijų, kaip jiems atsitiko 2000-aisiais. Kaip reaguoja žmonės, po daugiau kaip 10 metų iš valstybės sulaukę po kelis šimtus litų?
2000 metų gegužę bankrutavusi bendrovė „Panevėžio maistas“, panevėžiečių atmintyje likusi kaip mėsos kombinatas, šiomis dienomis vėl subūrė savo buvusius darbuotojus. Vakar jie būriais traukė į bankroto administratorės bendrovės „Notisa“ biurą Įmonių gatvėje atsiimti bent menkos dalies išeitinių kompensacijų, kurių laukė daugiau kaip dešimtmetį.
Rugsėjo mėnesį iš Garantinio fondo AB „Panevėžio maistas“ darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išmokėti skirta beveik 300 tūkstančių litų.
Daugiausia metų išdirbusieji gali tikėtis gauti po 860 litų. Tai – didžiausia išmoka, kitiems bus padalinta po mažiau.
Pinigus visi turi atsiimti per 75 dienas, neišmokėtos lėšos paskui bus grąžintos į Garantinį fondą.
Tačiau manoma, kad ilgai lauktus pinigus žmonės, kurie nėra išvykę į užsienį, atsiims dar iki termino pabaigos. Vakar, pirmąją pareiškimų dieną, per keturias valandas jų jau buvo gauta apie šimtas.
Bankroto administratorės „Notisa“ duomenimis, teisę į Garantinio fondo išmokas turi 359 asmenys.
Tiesa, dalies šių žmonių jau nebėra tarp gyvųjų. Mirusiems darbuotojams priklausančias kompensacijas gali atsiimti jų artimieji. Jie turi kreiptis į „Notisą“, o šį išduos pažymą, patvirtinančią velionio teisę į išmoką. Notarui patvirtinus pažymą, paveldėtojams bus pervesti pinigai. Jeigu bus daugiau nei vienas paveldėtojas, pinigai bus lygiomis dalimis padalinami visiems.
Vakar „Notisos“ biuro koridoriuje ir ant laiptų besibūriuojantys buvę bendrovės „Panevėžio maistas“ darbuotojai – daugiausia vyresnio amžiaus vyrai ir moterys, sutikę savo buvusius bendradarbius, su kuriais kartu išdirbo po 20–30 metų, neslėpė emocijų. Kai kurie paslapčiomis ir ašarą šluostėsi.
Tris dešimtmečius buvusiame mėsos kombinate triūsusi Aleksė Karalienė, kurią iš darbo tuščiomis kišenėmis atleisti darbuotojai buvo išrinkę savo, kaip kreditorių, atstove, pasakojo, kad visus dešimt metų ji nedavė ramybės Garantiniam fondui, Savivaldybei, įmonės bankroto administratoriams.
„Nuo pastarųjų, žinoma, ne daug kas priklausė, bet vis tiek myniau jiems ant kulnų. Pinigai, kuriuos dabar žmonės gaus, labai maži, bet vis geriau negu nieko. „Panevėžio mėsa“ bankrutavo dar prieš Garantinio fondo įkūrimą, taigi galėjome ir nieko negauti“, – kalbėjo ji.
A. Karalienė dėkinga Panevėžio savivaldybės archyvo darbuotojoms už tai, kad jos geranoriškai padėjo surasti dokumentus apie buvusio mėsos kombinato darbuotojų gautus atlyginimus.
„Buhalterija mūsų įmonėje buvo netvarkinga“, – teigė moteris.
A. Karalienė atsinešė kelis lapus su darbuotojų pavardėmis ir sumomis, kurias jiems liko skolinga įmonė. Juose – 420 asmenų.
Kiekvienas iš jų, bankrutavus kombinatui, neatgavo nuo maždaug tūkstančio iki kelių tūkstančio litų darbo užmokesčio, atostoginių ir išeitinių kompensacijų. A. Karalienės surinktais duomenimis, bendra įmonės skolos darbuotojams suma – beveik 1 milijonas litų. Tiesa, kai kurie nedidelę dalį – po 200 litų – jiems priklausiusių pinigų yra atgavę 2003-iaisiais.
Sovietmečiu statyto, pritaikyto skersti ir perdirbti tūkstančius kiaulių, bet nepajėgusio prisitaikyti prie kitokio laikmečio ir bankrutavusio kombinato darbuotojai yra susitaikę, kad visos skolos niekada nebeatgaus.
Menkos išeitinės kompensacijos, kurios jiems dabar yra išmokamos iš Garantinio fondo, yra vienintelės ir paskutinės.
Per ilgus metus žmonės išbarstė paskutinius nuoskaudos likučius. „Sekundės“ kalbinti buvę AB „Panevėžio maistas“ darbuotojai tarsi susitarę kartojo, kad geriau keli šimtai litų piniginėje negu nieko.
