REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šildymo sezonas nesaldus ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir privačių namų savininkams: malkos ir kitas kietasis kuras gerokai patuština ir pastarųjų kišenes. O į kompensacijas gali pretenduoti tik skurdžiausieji.

REKLAMA
REKLAMA

Ankstų antradienio rytą Panevėžyje į vieno Šermukšnių gatvės gyventojo namus pasibeldė nepažįstamas vyriškis. Pasikalbėjęs su neseniai pakirdusiu šeimininku svečias pasiūlė jam pigiau atvežti gerų malkų. Šiuo metu, pasibaigus kūrenimo sezonui, daugelis šeimų apsirūpina kietuoju kuru ateinančiai žiemai.

REKLAMA

Pažadėjo atvežti

Pasiūlymas šeimininkui patiko ir jis su malkų pardavėju sukirto rankomis. Iš anksto paėmęs 650 litų, pardavėjas išėjo atvežti malkų.

Laikas bėgo, ir netrukus panevėžietis suprato esąs apgautas – malkų neįsigijo ir pinigus prarado. Pranešimas apie apgavystę pasiekė policiją. Šį įvykį Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai įtraukė į gegužės 24-osios dienos įvykių suvestinę.

REKLAMA
REKLAMA

Tokie ir panašūs nutikimai policijos ataskaitose mirga dažnai: patiklius žmones sukčiai apgauna žadėdami pačių įvairiausių daiktų, paslaugų, prisistatydami giminaičiais prašo materialinės pagalbos ir dažnai ją gauna. Neištesėtas pažadas atvežti malkų taip pat ne pirmas ilgametėje pareigūnų praktikoje.

Po namus nevaikšto

Malkos žiemai – nepigus pirkinys, o šildymo sezonui, priklausomai nuo gyvenamojo ploto, jų reikia gana daug. Kaip teigia Panevėžio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas, vienas kubinis metras malkų kainuoja maždaug 100 litų, dar prisideda atvežimo išlaidos. Iš panevėžiečio paėmęs 650 litų pardavėjas, ko gero, siūlėsi atvežti ne 6–7 kubinius metrus malkų, o gerokai daugiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Raškauskas pataria gyventojams nepasitikėti po namus vaikštančiais ir malkas siūlančiais nepažįstamais asmenimis.

„Net miškų savininkai teoriškai neturėtų vaikščioti pakiemiais ir siūlyti malkų. Jos dabar populiari prekė, tad pirkėjai galimus miško turėtojus susiranda patys, nes tikisi gauti pigiau negu įmonėse“, – sakė urėdo pavaduotojas miškininkystei.

Pastaruoju metu gatavų malkų iš urėdijos miškų pavogta nebuvo. Tačiau mėgėjų pasikirsti medžių miškuose vis dar atsiranda, ypač žiemos metu.

REKLAMA

„Surandame jau namo medžius parsivežusius ir juos supjausčiusius“, – sako G. Raškauskas. Jis įsitikinęs, kad su nepažįstamais malkų siūlytojais reikėtų elgtis atsargiai, nepasitikėti jais, nes gali būti siūloma ir vogtų malkų.

Apskaičiuoja pagal formulę

Skurdžiai gyvenančios šeimos gali pretenduoti į valdžios kompensaciją už kietąjį kurą, taip kaip kompensacijas už šildymą gauna mažas pajamas turintys daugiabučių gyventojai. Kaip teigia miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė, sąlygos gauti kompensaciją už kietąjį kurą tokios pat kaip ir šildymo bei vandens kompensacijoms gauti.

REKLAMA

Vertinamas būsimųjų kompensacijų gavėjų turtas, tikslinamos pajamos, tenkančios kiekvienam šeimos nariui, nedirbantys asmenys privalo būti registruoti Darbo biržoje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Kietojo kuro kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, atsižvelgiant į gyvenamąjį plotą, šeimos pajamas.

Kompensacijos dydis gali būti nuo 10 iki maždaug 350 litų mėnesiui. Pasak Z. Ragėnienės, kompensacija už kietąjį kurą skiriama dažniausiai 3 mėnesiams, tik kartais, pavyzdžiui, nedirbantiems senatvės pensininkams, kurių pajamos nesikeičia, visam šildymo sezonui. Skirti pinigai kas mėnesį pervedami į kompensacijos gavėjo sąskaitą banke.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ataskaitos apie pinigų panaudojimą Savivaldybei pateikti nereikia.

Vis daugiau

Kompensacijų už kietąjį kurą gavėjų skaičius ilgą laiką buvo maždaug stabilus. Bet pastaruoju metu daugėjant mažas pajamas gaunančių šeimų, tokių kompensacijų gavėjų kiek padaugėjo. „Jaunų žmonių kompensacijų už kietąjį kurą gavėjų sąraše beveik nėra, daugiausia pensinio amžiaus ir maždaug 40–50 metų asmenų šeimos“, – sako Z. Ragėnienė.

Už gautus pinigus šeimos perka malkas, durpes, medienos atraižas, pjuvenas ir kitas būstą galinčias apšildyti medžiagas. Per šių metų balandžio mėnesį kompensaciją už kietąjį kurą gavo 257 panevėžiečių šeimos, kovo mėnesį – 249. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, matyti gavėjų daugėjimas, pavyzdžiui, 2010 metų gruodį kompensacija buvo skirta 156, o šių metų sausį 207 šeimoms.

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų