REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sekmadienį Lietuvoje įsigaliojo vasaros laikas ir laikrodžius pasukome valandą į priekį. Ne vienas jau pajuto valandos skirtumą, o ekspertai sako, kad būtent ši viena valanda gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Sekmadienį Lietuvoje įsigaliojo vasaros laikas ir laikrodžius pasukome valandą į priekį. Ne vienas jau pajuto valandos skirtumą, o ekspertai sako, kad būtent ši viena valanda gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

REKLAMA

Laiko keitimo metu žmogaus miegas gali sutrikti, taip pat paūmėja ir lėtinės ligos. Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad daugelyje valstybių yra paliktas žiemos laikas, mat, tyrėjai įrodė, kad šitaip kaitalioti laiką nėra gerai. Tai prideda papildomo streso, gali pasireikšti nemiga.

„Mokslas tiriantis periodinių ciklų poveikį gyvūnams ir žmonėms vadinamas chronobiologija. Dažnai socialiniai, kultūriniai ir biologiniai ritmai – disonuoja, nesutampa. Vis greitėjanti mūsų civilizacija jau seniai vargina žmones dėl įvairiausių dirgiklių gausos, didėja įvairių susirgimų riziką. Nuolatinis pervargimas, perdegimas, stresas, nemiga yra dažni civilizuoto žmogaus palydovai. 

Tyrėjai pastebėjo, kad cirkadiniai – biologiniai paros ritmai geriausiai dera prie žiemos laiko. Todėl, kai kuriose pasaulio šalyse atsisakyta vasaros ir žiemos laiko keitimo, paliekant vieną žiemos ritmą. Lietuvoje irgi buvo tokių siūlymų, bet iki šiol to įgyvendinti nepavyko“ – vardija psichologas.

REKLAMA
REKLAMA

Tik viena valanda, o pasekmės, gali būti rimtos

Pasak E. Šidlausko, prasta miego kokybė, negalėjimas užmigti, nuėjimas vėlai miegoti, prabudinėjimas naktimis, nemiga, gali prisidėti prie bendros savijautos ir neigiamai paveikti bei apsunkinti kasdienines užduotis. 

REKLAMA

 „Disonuojantis vasaros laikas trumpina kokybišką miegą, kurio stoka dažnai yra daugelio psichikos susirgimų pradžia. 

Mano praktikoje gana dažni tokie rimti psichikos pakrikimai, kaip psichozė ar gili depresija, panikos priepuoliai. Labai dažnai klientams prasidėdavo po suprastėjusio miego. 

Suprantama, kad tai (laiko sukimas, aut. p.) gal ir nebuvo pagrindinė priežastis, bet tikrai viena iš galimų. Nepakankamai pamiegojęs, pasiilsėjęs žmogus tampa dirglesnis, labiau pažeidžiamas, konfliktiškas ar neramus. Sunkiau susikaupti, save kontroliuoti, suprasti, kas vyksta. Išties mažėja produktyvumas darbe ar bet kokioje kasdienėje veikloje“, – teigia E. Šidlauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo nemigos – iki depresijos 

Anot psichiatrės, psichoterapeutės Rasos Ruseckienės, dėl pastovios nemigos ir jos ignoravimo gali atsirasti rimtos pasekmės – nerimo sutrikimai, panikos atakos ar depresija. Gydytoja priduria, kad nemiga, kaip simptomas, dažniausiai veikia žmones, kurie turi įvairius psichikos sutrikimus.  

„Nemiga, pati iš savęs, jeigu ji yra intensyvi, ilgą laiką trunkanti, nekoreguojama gyvenimo būdo pasikeitimais, miego rėžimo pokyčiais, sportinio aktyvumo buvimu ar nebuvimu. Be abejo, kad iš to gali kilti įvairūs kiti dalykai neurotinio tipo: nerimo spektro sutrikimai, panikos atakos gali išsivystyti ir depresija taip pat“, – teigia psichoterapeutė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo nemigos – į plieninius ligos gniaužtus 

Psichoterapeutė tikina, kad vieni žmonės savarankiškai susitvarko su trumpalaike nemiga, kurią sukelia laikinas stresas, tačiau kitiems tai gali signalizuoti naujos ligos pradžią.  

„Labai individualu, jeigu nemiga trunka puse metų, dar nereiškia, kad atsiras nerimo sutrikimas ar kažkokie kiti psichikos sutrikimai. Priklauso nuo asmenybės tipo, nuo nemigos priežasčių, nuo gyvenimo aplinkybių, išorinių kažkokių veiksnių. 

Gali būti, kad kažkokia stresinė situacija ir žmogus, tikrai gali ilgai nemiegoti, bet praėjus tam, susitvarko ir nieko neįvyksta. Bet gali būti, kad nemiga, kaip pirminis simptomas jis jau yra kitos ligos pradžia. 

REKLAMA

Paprastai, aišku, jeigu tu nemiegi kelis mėnesius, be abejo, kad visas nuovargis provokuoja ir nerimą, ir baimes įvairias, ir saugumo jausmas sumažėjimą, ir nuotaikos pokyčius, emocinius įvairius svyravimus. 

Jeigu sunki nemiga, yra tikimybė, kad gali išprovokuoti kitus psichikos sutrikimus“, – sako R. Ruseckienė. 

Paskutinio šiaudo besigriebdami tampa priklausomi nuo migdomųjų 

Psichoterapeutė patvirtino, kad netinkami vartojami vaistai nuo nemigos gali sukelti priklausomybę, todėl su jais reiktų elgtis kuo atsargiau ir naudoti juos pagal gydytojo nurodymus.   

„Jeigu yra trumpalaikė nemiga, be kažkokių konkrečių išorinių situacijų – tada paprastai skiriama migdomųjų vaistų grupė. Ilgai ir savo nuožiūra vartojant yra tikimybė, kad išsivystys priklausomybė. Ilgalaikė nemiga paprastai yra gydoma antidepresantais“, – tikina psichoterapeutė.  

Prisiminkite, ką anksčiau apie laikrodžio sukinėjimą TV3 Žinioms kalbėjo gyventojai:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų