Plačiau apie hemorojų „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ papasakojęs abdominalinis (pilvo) chirurgas patvirtino, kad kai kurie šį susirgimą vis dar linkę laikyti kažkuo gėdingu.
„Visko būna, visko pasitaiko. Aišku, yra atvirų pacientų, tikrai drąsių, nesibaiminančių. Ateina ir vyrai, ir moterys, būna ir įsijautrinusių, bijančių, atrodytų, kad kažką blogo padarysim, labai išgyvena. Tada dažniausiai tenka pacientą nuraminti, kad tai yra neskausminga procedūra, kad neužtruks labai ilgai, bet apžiūra yra tikslinga ir reikalinga, kad galėtume pradėti spręsti problemas.
Daugiau baiminasi tie, kurie ateina pirmą kartą. Kai ateina jau antrą kartą, jaučiasi visai kitaip, žino, kaip atsigulti, pasiruošti, ko tikėtis, kad ne bus skausminga. Kai kurie prašo narkozės, bet tai tikrai nėra būtina“, – kalbėjo gydytojas.
Neapsaugotas nė vienas
Nors apie hemorojų visuomenėje vis dar sklando įvairių mitų, pasak pašnekovo, faktas vienas, kad niekas nėra apsaugotas nuo šios ligos.
„Lytis tam neturi įtakos – serga tie vyrai, tiek moterys. Tačiau priežastys, sukeliančios hemorojų, kiek skiriasi. Vyrams tai yra daugiau sunkus fizinis darbas, vidurių užkietėjimai, moterims didelė problema yra nėštumai, komplikuoti gimdymai“, – kalbėjo D. Danys.
Paklaustas, ar hemorojui gali turėti įtakos seksualinis santykiavimas analiniu būdu, gydytojas tai paneigė.
„Seksualiniai santykiai nedidina rizikos susirgti hemorojumi, dažniausiai žmonės naudoja lubrikantus, nebent dažniau gali įtrūkos susiformuoti“, – sakė jis.
Vis tik gydytojas atkreipė dėmesį, kad jei anksčiau tai būdavo vyresnių žmonių liga, dabar tai yra daugiau darbingo amžiaus žmonių liga.
„Sulaukus 30–45 m. amžiaus tai labai dažnas reiškinys dėl vieno paprasto dalyko. Mūsų darbas dažnai yra ofise, sėdimas. Jei anksčiau su šia problema susidurdavo tolimųjų reisų vairuotojai, dabar daug žmonių dirba sėdimą darbą, sėdi net ne 6–8, bet ir 12 valandų, nepakeisdami padėties, nevaikščiodami darbo metu.
Taip pat turi įtakos maistas. Jei būna mažai skaidulinio maisto, vartojamas greitasis maistas, tai sutrikdo tuštinimosi procesą. Taigi dvigubai neigiamas poveikis, kad susiformuotų, išdidėtų hemorojiniai mazgai“, – aiškino D. Danys.
Gydytojas pasakojo, kad didelius hemorojinius mazgus teko ir vos 18-os, 20-ies metų žmogui.
„Hemorojus gali užklupti bet kada, jei gyvenimo būdas yra ydingas“, – akcentavo jis.
Tarp simptomų – ir paprasčiausias niežulys
Kalbėdamas apie ligos atsiradimą, chirurgo priminė, kad žmogaus išangėje yra labai gera kraujotaka.
„Kai kraujagyslės išvešėja, padidėja ir padeda duoti tam tikrus simptomus, tą mes ir vadiname hemorojumi. Tai yra išsiplėtę veniniai rezginiai, pradedantys ar kraujuoti, ar skaudėti, ar perštėti. Atsiranda niežulys, diskomfortas tuštinantis. Tada jau galima įtarti, kad yra išangės kraujagyslių uždegimas, dar vadinamas hemorojumi“, – aiškino D. Danys.
Kaip pačiam žmogui pajausti pirmuosius simptomus? Pasak gydytojo, kartais pas medikus žmones atveda nebūtinai kraujavimas, o neišsituštinimo jausmas, skausmas.
„Labai dažnas pacientas, kuris ateina skųsdamasis dėl išangės kraujavimo ar esant didžiuliams mazgams, kai yra renkama informacija apie jį, jo buvusias operacijas, dažnai yra pasakoma, kad yra atlikta kojų venų operacijų.“
„Kitas žmogus ateina, kurį kelis metus vargina išangės niežulys, bet jokio kraujo, jokių mazgų iškritimo jis nėra matęs. Aišku, viena dažniausių priežasčių yra kraujas, pasirodęs kartą ar pasirodantis periodiškai. Įvairios priežastys būna, dėl kurio vyraujančio simptomo ateina pacientai, bet dažniausiai tai yra vienos ar kitos bėdos išangės srityje“, – pasakojo chirurgas.
Jo pastebėjimu, pacientų būna labai įvairių – vieni laukia 5 metus, kiti užsiima ir savigyda, dar kiti atbėga vos pasirodžius pirmiems simptomams:
„Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus vertina situaciją, savo sveikatą ir kaip nori sau padėti. Nes kitas negali ir dirbti, užsiimti savo įprasta veikla, kitam tikrai yra nesmagu, kada jis kraujuoja.“
Atskuba išsigandę vėžio
Gydytojo teigimu, dažniausiai išvydę kraują pacientai jau ateina bijodami, kad tai yra onkologinis susirgimas, mat simptomai gali atrodyti panašūs.
„Bet jei kraujuoja tiesiosios ar storosios žarnos vėžys, kraujavimas gali būti kitoks. Dažniausiai tas kraujas pasirodo išmatose, nebent būtų išangės kanalo arba apatinio trečdalio tiesiosios žarnos navikas, kada kraujas gali būti valantis.
Dėl hemorojaus atsiradęs kraujavimas – dažniausiai tai matomas šviežias kraujas ant išmatų, bet ne jose, ant popieriaus, lašais varvantis. Šis kraujas yra kitoks – tai nėra tamsios išmatos, o čia ir dabar matomas šviežias kraujas. Tokiu atveju didelė tikimybė, kad yra hemorojus. Bet tiksliai diagnostikai reikia atlikti tyrimus“, – aiškino D. Danys.
Jis pridūrė, kad labai svarbu ištirti, ar nėra vidinio hemorojaus: „Jei yra dideli mazgai ar jie iškrenta į išorę, gleivinė yra tąsi, gleivinga, sutepa išoriškai išangę gličiu skysčiu, kuris mus vargina, atsiranda lėtinis niežulys.
Tokiems pacientams rekomenduojame apsiplauti po pasituštinimo, nenaudoti popieriaus. Bet jei pažeidimai nedideli, iš pradžių turime įsitikinti, kad tai nėra hemorojus ir tada tokį pacientą nusiųsti odos gydytojui.“
Pajudėti ir nepamiršti skaidulų
Kalbėdamas apie hemorojaus profilaktiką gydytojas priminė du pagrindinius aspektus: užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą ir tinkamą mitybą.
„Rekomenduojama į mityba įtraukti daugiau skaidulinių medžiagų, kad išmatų tūris būtų didesnis ir jį lengviau išstumtume į tualetą. Kitas dalykas – didinti fizinį aktyvumą. Niekas nesiūlo sportuoti maksimaliais krūviais, kilnoti svorius, bet yra kardiotreniruotės, dviratis, bėgimas ir visa kita.
To reikia tam, kad mūsų organizmas gautų fizinį krūvį, kraujagyslės nenusilptų, mūsų tonusas būtų pakankamai stiprus, kad vidurių užkietėjimas ar viduriavimas nesukeltų kraujavimo, skausmo ar diskomforto išangėje“, – aiškino gydytojas.
„Tualete reikia neužtrukti, nesėdėti, neskaityti knygų, nežaisti telefonu. Čia turite užtrukti iki keletos minučių, tualetas neskirtas sėdėjimui. Taip didinamas slėgis analiniame kanale ir dažnas stanginimasis, ilgas sėdėjimas automatiškai sukelia tai, kad ši bėda pasibeldžia į namus.“
Paklaustas, tiesa ar mitas, kad hemorojaus atsiradimas – ženklas, jog apskritai organizmo kraujagyslių sienelės yra silpnos, žmogus turi polinkį ir į insultą, gydytojas teigė, kad tame yra dalis tiesos.
„Labai dažnas pacientas, kuris ateina skųsdamasis dėl išangės kraujavimo ar esant didžiuliams mazgams, kai yra renkama informacija apie jį, jo buvusias operacijas, dažnai yra pasakoma, kad yra atlikta kojų venų operacijų.
Taigi toks mechanizmas įrodo, kad tai yra bendros veninių kraujagyslių sistemos problema. Jei pacientas sako, kad yra operuotos kojų venos, tada galima tikėtis, kad yra nemaži mazgai tiesiojoje žarnoje. Sąsajos su smegenų galvos kraujotaka, insultais – galbūt daugiau mitas, tiesiog tai nėra įrodyta, kad būtų didelę įtaką darantis veiksnys“, – kalbėjo chirurgas.
Kokiame aukštyje turėtų būti klozetas?
Pasiteiravus, ar efektyvu hemorojaus profilaktikai tualete naudoti specialius suoliukus, kai kojos pakeliamos taip, kad būtų imituojamas fiziologiškai sveikesnė tuštinimosi poza, gydytojas matė tame prasmę vienu atveju.
„Tai efektyvu, jei namuose klozetas įrengtas netaisyklingai. Jei jis yra aukščiau, tai nėra fiziologinė padėtis, fiziologinė padėtis yra tupėjimas, kas seniais laikais buvo įprasta. Afrikos šalių gyventojai tokiu būdu tuštinasi ir dabar. Hemorojaus rizika tuomet yra žymiai mažesnė, nes nėra traumuojamas analinis kanalas. Dažnai pacientams, kurie kenčia nuo lėtinio hemorojaus, rekomenduojame dėti suoliuką tam, kad mūsų keliai pakiltų ir dirbtinai suformuotume tikslesnę anatominę padėtį“, – komentavo chirurgas.
Paklaustas, kokiame aukštyje, rekomenduojama, kad būtų įrengtas klozetas, jis nurodė, kad keliai turėtų būti aukščiau išangės.
„Tualete reikia neužtrukti, nesėdėti, neskaityti knygų, nežaisti telefonu. Čia turite užtrukti iki keletos minučių, tualetas neskirtas sėdėjimui. Taip didinamas slėgis analiniame kanale ir dažnas stanginimasis, ilgas sėdėjimas automatiškai sukelia tai, kad ši bėda pasibeldžia į namus.
Bet nereikia reikalų atlikti ir per greitai, norint labai greitai pasistanginti gali įplyšti išangės gleivinė Tai gali pereiti į lėtinę išangės įplėšą, kuri irgi gydomos labai sudėtingai, net sunkiau nei hemorojiniai mazgai“, – dalindamas patarimus įspėjo D. Danys.
