Pasak VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir Alergologijos centro vadovo, gydytojo pulmonologo Edvardo Danilos, plaučių vėžys labai dažnai pasireiškia jau pažengusiose stadijose. Tą rodo ne tik įvairūs tyrimai, bet ir mūsų bei kitų šalių statistika.
„Kodėl taip yra? Atsakymas įvairialypis. Visų pirma plaučių vėžio simptomai gali būti tylūs arba dažnu atveju jų visai nebūti. Plaučių vėžys gali augti skirtingose plaučių vietose, bet jų audinyje nėra jokių receptorių, mechanizmų, kurie siųstų signalus.
Tai būtų vadinamasis periferinis plaučių vėžys. Kalbant apie subtiliuosius požymius, tai galėtų būti kosulys, bet taip nutinka tais atvejais, tai vėžys pradeda augti bronchuose“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo gydytojas.
Daugėja plaučių vėžio tarp nerūkančių
Ypač gąsdinanti tendencija, kad plaučių vėžio atvejų daugėja tarp nerūkančių asmenų.
„Daug metų buvo teigiama, kad plaučių vėžys lygu rūkantis žmogus. Bet laikai keičiasi – matoma ir mūsų klinikinėje praktikoje, ir įvairių šalių duomenimis, vis didesnė dalis yra nerūkančių žmonių.
Tendencijos yra tokios, kad dabar tarp sergančiųjų plaučių vėžiu rūkančių žmonių mažėja, bet daugėja nerūkančių arba labai mažai rūkiusių, taip pat – pasyviai rūkiusių“, – konstatavo pulmonologas.
Pasak E. Danilos, tokiems pokyčiams visų pirma didelę įtaką turi besikeičianti aplinka, klimatas. „Vyksta urbanizacija, žmonės gyvena vis tankiau, didesniuose miestuose, kur koncentruojasi pramonė ir klimatas šyla. Ką tai reiškia? Į orą patenka vis daugiau kietųjų dalelių, kurios įkvepiamos ir pažeidžiami plaučiai.
Kiekviena žmogaus organizmo ląstelė yra užprogramuota tam tikrai veiklai: vienos dalyvauja virškinime, kitos – kvėpavime. Tai yra genetinė informacija. Kada ta genetinė informacija pakinta, ląstelė pradeda elgtis kitoniškai, dažniausiai – piktybiškai.
„Tendencijos yra tokios, kad dabar tarp sergančiųjų plaučių vėžiu rūkančių žmonių mažėja, bet daugėja nerūkančių arba labai mažai rūkiusių, taip pat – pasyviai rūkiusių.“
Tai kietosios dalelės, kurios yra įkvepiamos į plaučius, pakeičia tą genetinę informaciją, kuri yra plaučių ląstelėms įprasta, į neįprastą veiklą. Tai yra labai didelis rizikos veiksnys, nes tai vyksta nuolat, mes dažniausiai negalime pakeisti tos aplinkos. Taip visą laiką vyksta tos ląstelės genetinės informacijos pokyčiai, kurie ilgainiui tampa vėžinėmis ląstelėmis arba sudaro prielaidą tokiomis tapti“, – aiškino profesorius.
Bėdą atneša ir ilgesnis gyvenimas
Antras jo įvardytas veiksnys – ilgėjanti gyvenimo trukmė. „Įprastai anksčiau gyvendavo 50–60 metų žmogus būdavo laikomas senu ar pagyvenusiu, dabar ir 80-metis gali atrodyti jaunatviškai, jei sveikai gyvena. Bet genetika yra genetika, nespėjo taip viskas keistis žmogaus organizme.
Kai žmogaus genetinė informacija nespėja atsinaujinti taip greitai kaip jaunam žmogui, veikiant tokiems veiksniams kaip klimato kaita ir senatvė, tos reikiamos informacijos neatnaujinamas dėl genetinių pokyčių, visa tai susisumuoja.
Artimiausios prognozės rodo, kad per 10 ar galbūt 15 ar 20 metų dauguma plaučių vėžiu sergančių žmonių jau bus nerūkantys arba galbūt šiek tiek pasyviai rūkantys, nedaug rūkantys žmonės“, – konstatavo gydytojas.
Dažnai nustatoma atsitiktinai
Paklaustas, negi visiškai nebūna jokių simptomų, kurie žmogui leistų įtarti apie plaučių vėžį, gydytojas nupasakojo galimus kelis variantus. Pirmoji situacija būna tokia, kai požymių žmogus išties nejaučia, o liga aptinkama atsitiktinai.
Pasak jo, tai paprastai nutinka tada, kai tam tikrais atvejais darbinantis ir vėliau periodiškai yra atliekamos profilaktinės patikros, kurių metu padaroma krūtinės ląstos rentgenograma.
„Deja, turiu pasakyti, plaučių rentgenografija gali aptikti tik tokį plaučių vėžio židinį, kurio dydis siekia apie centimetrą. Mažesnį židinį galima aptikti tik tam tikrose plaučių vietose, ir tai daugeliu atveju tai galima padaryti tik matant dinamiką, tai yra, jeigu tyrimas atliekamas periodiškai.
Plaučių vėžys gali augti skirtingose plaučių vietose, bet jų audinyje nėra jokių receptorių, mechanizmų, kurie siųstų signalus.
Tada gydytojas radiologas turi galimybę palyginti vaizdą su ankstesne rentgenograma, todėl labai svarbus vaizdų archyvavimas. Įvairūs tyrimai ir praktika rodo, kad kai kuriuos mažus pokyčius gali pastebėti tik palyginęs. Kaip minėta, plaučių neskauda, todėl tie požymiai dažniausiai yra tiek subtilūs, kad negali gi visais atvejais būti toks paranojiškas, kad į kiekvieną dilgčiojimą reaguotum“, – kalbėjo E. Danila.
Plaučių vėžį aptikti galima ir atliekant kitus tyrimus. Pavyzdžiui, tiriant širdies vainikines kraujagysles padaroma krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, kurios metu apimama ir nemaža dalis plaučių.
Kas padėtų įtarti plaučių vėžį?
Tik dalimi atvejų plaučių vėžį gali išduoti kažkokie ryškesni simptomai. „Požymiai atsiranda tais atvejais, kada vėžys auga pačiame bronche. Kadangi bronchuose yra kosulio receptorių, žmogus dėl to gali imti kosėti. Tik bėda, kad kosulys nėra unikalus plaučių vėžio simptomas.
Žmonės gali kosėti dėl įvairių priežasčių, lėtinių ligų, tarkime, žmogus serga bronchine astma, po virusinės infekcijos, galų gale būna jautrumas išorinėms dulkėms. Tai tie signalai gali būti ir ignoruojami, ir neignoruojami. Žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata, neserga lėtine liga, kai lydi nuolatinis kosulys, atsiradęs kosulys dažniausiai yra aliarmo požymis, kad kažkas atsitiko“, – komentavo E. Danila.
Pasak jo, jei bet kokias cigaretes – įprastas ar elektronines – rūkantis žmogus ilgainiui šiek tiek pradeda kosčioti ir prie to net pripranta, ilgainiui tai gali privesti ir prie bėdos. Gydytojo teigimu, paradoksalu tai, kad dėl tokio kosulio žmogus niekada nesikreipia ir net tiesiogiai klausiamas tai neigia:
„Tai tikrai nenormalu rytais pakosčioti, kažką išspjauti. O atsako, kad būna taip, tik nestipriai, „kaip pas visus“ ir panašiai. Tai tokiu atveju vėžys išties „pražiūrimas“. Jei metų metus žmogus kosėja ir tuo pasiskundė, tai reiškia, kad jam atsitiko dar kažkas kito, tai ypač šeimos gydytojui turėtų būti aliarmas.“
Vis tik profesorius priminė, kad kone dažniausiai kosulys pasireiškia susirgus virusine infekcija, kas yra visiškai normalu. Tačiau aliarmo signalas būtų, jeigu kosulys užsitęsia 3 mėnesius. „Kai virusas pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, paviršinį sluoksnį, bronchai tampa jautresni ir reaguoja į aplinką – oro, temperatūros, net vėjuotumo, drėgmės pasikeitimus, įvairias ore esančias daleles.
Tai kol tas pažeistas epitelis neatsistato, tol kosulys išlieka. Įprastai tai trunka apie 2 mėnesius, bet gali būti ir kiek ilgiau. Tad atsargumo dėlei 3 mėnesiai būtų riba, kada kosuliui nesiliaujant po buvusios virusinės infekcijos, jau reikėtų kreiptis į gydytoją ir padaryti krūtinės ląstos rentgenogramą“, – patarė gydytojas.
Ne visi radiniai būna piktybiniai
Tiesa, kartu jis nuramino, kad kiekvienas aptiktas darinys nebūtinai yra piktybinis.
„Kadangi plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos, tai, ką mes įkvepiame, dažniausiai ir lieka plaučiuose, kartais tai sukelia randelius. Tarkime, kažkokios dulkės buvo šiek tiek biologiškai aktyvesnės, sukėlusios vietinį uždegimą, gali palikti randelius. Tą gali padaryti ir virusai, bakterijos, sukėlusios plaučiuose infekcinį uždegimą“, – aiškino E. Danila.
Jo teigimu, tai yra normalu ir atlikus tyrimą didžiajai dalį suaugusiųjų randama tokių randelių, kurie atrodo kaip taškeliai.
„Noriu nuraminti, kad 90 proc. tai yra tik taškeliai ir nieko daugiau. Tad nereikia labai išsigąsti“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, didžiausioms rizikos grupėms, kurioms priklausantiems asmenims reikėtų periodiškai pasidaryti plaučių rentgenogramą, būtų galima priskirti rūkančiuosius bei tam tikrų profesijų atstovus (pavojingos medžiagos yra asbestas, silicis, kvarcas ir pan.).
„Nepaisant to, kad tarp sergančių daugėja nerūkančių, tai vis tik išlieka viena svarbiausių rizikos veiksnių, kai žmogus pats kviečiasi ligą – ne tik vėžį, bet lėtinę obstrukcinę plaučių ligą bei kitas ligas.
Taip jie rizikos grupe kartu padaro ir savo artimus žmones – šeimos narius, bendradarbius. Tai yra pasyvus rūkymas – žmonės priversti nesavanoriškai rūkyti“, – konstatavo gydytojas.
