Vismantas Žuklevičius
Vienos draudimo bendrovės 3 metų tyrimas rodo, kad penktadienį vairuotojams sunkiai pavyksta išvengti avarijų: šią dieną įvyksta net 20 proc., t. y. penktadalis visų eismo įvykių šalyje. Lietuvos savivaldybių eismo įvykių suvestinė rodo, kad avaringiausia yra penktadienio valanda nuo 16 val. 30 min. Šiuo dienos tarpsniu vairuotojai sukelia 3 kartus daugiau eismo įvykių nei vidutiniškai.
Puodelis kavos per spūstis
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, per nepilnus trejus metus penktadieniais įvyko daugiau kaip 562 įvykiai, t. y. 20 proc. daugiau nei vidutiškai eismo įvykių per dieną. „Tokią statistiką lemia paskutinės darbo dienos fenomenas: penktadienio vakarais žmonės gyvena savaitgalio nuotaikomis, skuba apsipirkti, greičiau grįžti namo, pavakarieniauti, susitikti su draugais ar turi kitų laisvalaikio planų, – teigė A.Žiukelis. –Vairuotojai praranda budrumą, būna labiau atsipalaidavę, ne tokie atidūs kelyje.“ Kaunietis Linas B. kasdien darbą baigia 17 val. Paskutinę darbo savaitės dieną 31 metų valstybinės įmonės tarnautojas darbo stalą palieka dar viena valanda anksčiau. Per pusvalandį vyriškis susiruošia kelionei į užmiesčio sodybą. Būtent tokiu metu Kaune susidaro didžiausios automobilių spūstys, vairuotojai patiria daug streso, o į orą kylant benzpireno dūmams iš piniginių garuoja nemažos pinigų sumos, išleidžiamos degalams.
Linas pripažįsta, kad penktadienio vakaras – pats netinkamiausias metas kelionei į namus ar sodybą, tačiau kitos išeities sako nematąs. „Automobilį į visuomeninį transportą keisti tikrai neketinu. Ne todėl, kad ponas esu: Kaune neišvystyta viešojo transporto sistema, autobusai važiuoja retai, jų reikia ilgai laukti. Žiemą šalti stotelėje itin nemalonu“, – keliones, kai dar neturėjo automobilio, prisiminė kaunietis. Pasak jo, nežavi ir patarimai per spūstis ramiai išgerti kavos ir namo judėti po geros valandos.
„Dabar labai madinga (automobilių – red. past.) per spūstis centre susitikti su draugais, išgerti kavos ir namo judėti apie 18 val. 30 min. Taip, pasak patariančiųjų, laiką galima praleisti be streso, o vėliau – namo judėti pustuštėmis gatvėmis. Pabandžiau taip kelis kartus ir man visai nepatiko – nesutaupydavau laiko, nes namo grįždavau vėliau, o dar jei kokia avarija gatvėje įvykdavo, automobilyje sugaišdavau tiek pat laiko, kaip ir per spūstis. Didelio streso transporto spūstyse nepatiriu, tad ir toliau ketinu važinėti piko metu“, – „Valstiečių laikraščiui“ išrėžė 11 metų vairavimo stažą turintis kaunietis.
Autobusu greičiau
Kitas laikinosios sostinės vairuotojas teigė, kad darbo dienomis išsiverčia be automobilio. „Į darbą ir iš jo važiuoju visuomeniniu transportu. Tikrai nesutinku, kad autobusu kelionės tikslas pasiekiamas vėliau. Tikrai ne. Štai kartą rytinio automobilių piko metu su bendradarbiais atlikome bandymą: iš Dainavos į centrą važiavau autobusu, o kolegos – automobiliu. Darbą pasiekiau per 32 minutes, o vairavusieji automobilį užtruko 47-ias, – sakė 7 metus automobilį vairuojantis Marius Karulis. – Autobusu rytais galima keliauti greičiau ir be jokio streso!“
Kauniečio teigimu, miesto centre sunku rasti laisvą vietą automobiliui, tad reikia nepamiršti į kelionės laiką įskaičiuoti ir stovėjimo aikštelės paieškas. M.Karulis „Valstiečių laikraščiui“ sakė į darbą važiuoti automobiliu raginąs atsisakyti ir kitus, kuriems automobilis nebūtinas. „Suprantu tuos, kurie darbo metu nuolat turi judėti, nusigauti iš vieno miesto galo į kitą arba gyvena kaime, o dirba mieste. Tada automobilis tikrai būtinas. Tačiau žinau daugybę pavyzdžių, kai keliais automobiliais iš namų pajuda visi šeimos nariai, kiurkso rytiniame kamštyje, o jų darbovietės nutolusios vos kelis kilometrus, yra tame pačiame kvartale, – piktinosi pašnekovas. – Tokiu atveju į darbą eičiau pėsčiomis.“
Pasak M.Karulio, jis mielai prie automobilio vairo sėdasi savaitgaliais, kai su šeima nusprendžia leistis į trumpas išvykas Birštone, Druskininkuose ar į pajūrį. „Neskubame išvažiuoti penktadienio vakarą, renkamės šeštadienio rytą, kai miesto gatvės ir pagrindiniai šalies keliai kur kas tuštesni. Tada vairuojant nebūna jokio streso, – sakė 12-us metus Kaune gyvenantis žemaitis. – Sekmadienį iki pietų miestas snaudžia, tad iš kelionių stengiamės grįžti dar nesutemus ir namus pasiekti tuščiomis gatvėmis.“
Sekmadienis – ramiausia savaitės diena. Su tuo sutinka ir kalbintas draudimo bendrovės ekspertas. Pasak jo, šią dieną vairuotojai ilsisi, niekur neskuba, todėl ir į eismo įvykius patenka 60 proc. rečiau nei penktadieniais. A.Žiukelio teigimu, ramus laikas šalies keliuose darbo dienomis yra ir po 8 val. bei po 14 val. Po 8 val. žmonės jau būna išvežioję vaikus į darželį ir sėkmingai pasiekę galutinį tikslą – darbą, namus. O po 14 val., pasibaigus pietų metui, visi darbuotojai grįžta į darbo vietas, eismo intensyvumas sumažėja.
Draudimo bendrovės duomenimis, paskutinės mėnesio dienos visada avaringesnės. Eismo įvykių padaugėja mėnesio 24–26 d. ir 28–31 d. 24-ąją mėnesio dieną eismo įvykių keliuose užregistruota 10 proc., o 28-ąją – net 22 proc. daugiau nei vidutiniškai per vieną mėnesio dieną. „Tokio avaringumo priežastys – intensyvesnis darbo ritmas mėnesio gale, skubėjimas užbaigti likusius darbus. Didėja darbo ritmas, vairuotojai labiau skuba, praranda atidumą, dažnai būna nervingesni nei įprastai“, – tvirtino A.Žiukelis. „Valstiečių laikraštis“ skaitytojus taip pat informuoja, kad, draudimo bendrovės statistikos duomenimis, ramiausios yra pirmosios mėnesio dienos. 1–4 mėnesio dieną avaringumas keliuose sumažėja 23 proc. palyginti su vidutiniu avarijų skaičiumi per dieną. Saugiausia Lietuvos keliuose pirmą mėnesio sekmadienį po 16 val.
Išnaša: Per nepilnus trejus metus penktadieniais įvyko daugiau kaip 562 įvykiai, tai yra 20 proc. daugiau nei vidutiniškai eismo įvykių per dieną. Taip yra todėl, kad penktadienio vakarais žmonės gyvena savaitgalio nuotaikomis.
