Miškai užima trečdalį šalies teritorijos ir sudaro daugiau kaip 2130 tūkst. ha. Ypač didelį pavojų jiems kelia gaisrai ir stichinės nelaimės – pastaraisiais metais vien nuo gaisrų Lietuvoje žūva nuo 100 iki 750 ha miškų. Tad parama pažeistų miškų atkūrimui ir prevencinių priemonių įdiegimui yra itin aktuali.
Miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo sąlygos apibrėžtos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 3D-19 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ (priemonė) įgyvendinimo taisyklėse. Paraiškos pagal šią priemonę renkamos nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. kovo 31 d.
Kaip informavo ŽŪM Kaimo plėtros departamento specialistė Aušra Grygalienė, parama pagal šią priemonę bus teikiama privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams stichinių nelaimių, gaisrų pažeistam miškui atkurti ir miško priešgaisrinės apsaugos priemonėms taikyti bei subjektams, įgyvendinantiems bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose. Paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su partneriais, nebus priimamos.
Remiamos veiklos sritys
Kaip išskyrė ŽŪM specialistė A. Grygalienė, pagal šią priemonę bus remiamos dvi veiklos sritys:
* stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės (priemonės pirma veiklos sritis)
* bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas (priemonės antra veiklos sritis)
Svarbu atminti, kad pareiškėjas, teikdamas paramos paraišką, paramos gali kreiptis tik pagal vieną priemonės veiklos sritį. Pakartotinai kreiptis paramos pagal priemonės antrą veiklos sritį galima tik įgyvendinus ankstesnįjį projektą t. y. ne anksčiau kaip pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Pakartotinai paramos pagal priemonės pirmą veiklos sritį galima kreiptis ir nebaigus įgyvendinti ankstesniojo projekto.
A. Grygalienė atkreipė dėmesį, kad pagal šią priemonę bus finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui, kuriuo numatyta atkurti stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistus miškus bei taikyti prevencijos priemones – 345 280 Lt. Projektui, kuriame numatyta gerinti bendrąją valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemą – 1 381 120 Lt.
Projektų atrinkimas remsis tinkamumo kriterijais
Tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis.
Siekiant paramos pagal pirmąją priemonės veiklos sritį – Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės – pareiškėjas turi pateikti miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės arba valdymo teisę patvirtinantį dokumentą, stichinių nelaimių ar gaisrų pažeisto miško ploto atkūrimo projektą (jei paramos prašoma pažeistam miškui atkurti), miškotvarkos projektą su numatytomis priešgaisrinėmis prevencinėmis priemonėmis (jei šioms priemonėms prašoma paramos. Pažymėtina, kad parama prevencinėm priemonėm bus skiriama tik toms miško teritorijoms, kurios priskirtos didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotams pagal patvirtintą LR miškų gaisringumo žemėlapį). ŽŪM specialistė A. Grygalienė atkreipė dėmesį, kad priešgaisrinių juostų įrengimas ir priežiūra nebus remiami plotuose, kuriems teikiama apželdinimo mišku parama ar parama pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklos sritis.
Pagal antrąją priemonės veiklos sritį – Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas – parama skiriama tik didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotams pagal patvirtintą LR miškų gaisringumo žemėlapį. Pareiškėjas turi pateikti miško priešgaisrinių veiksmų planą arba operatyvinio miško gaisrų gesinimo planą su numatomomis įgyvendinti priešgaisrinėmis priemonėmis ar Generalinės miškų urėdijos patvirtintomis priešgaisrinėmis priemonėmis. Tai pat jis turi pateikti gaisrų stebėjimo bokštams statyti, įrengti ar rekonstruoti būtinus dokumentus ir projektus, jeigu tam prašoma paramos.
Prioritetiniai kriterijai padės išskirti labiausiai paramos vertus projektus
Jeigu prašoma bendra paramos suma didesnė nei kvietimui teikti paramos paraiškas planuojama skirti paramos suma, atliekamas projektų prioritetiškumo vertinimas. Vertinimo metu nustatoma, kurios iš tinkamų finansuoti paramos paraiškų geriausiai atitinka šiuos priemonės prioritetinius atrankos kriterijus:
* pareiškėjas nėra gavęs Europos Bendrijos paramos miškų sektoriuje
* projektas skirtas stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktiems miškams atkurti
* pareiškėjas iki šiol nėra gavęs Europos Bendrijos bendro finansavimo paramos
* pareiškėjas yra privataus miško savininkas
* pareiškėjas prašo mažesnės paramos sumos.
Kaip teigė ŽŪM specialistė, projektų atitikimas prioritetiniams kriterijams vertinamas atmetimo būdu, t.y. projektai, atitinkantys pirmiau nurodytus kriterijus, turi pirmenybę prieš projektus, kurie atitinka tolesnius kriterijus.
Plačiau apie paramos teikimo sąlygas ir finansavimo tvarką pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ skaitykite Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos informacija
