Nors šiame susitikime didžiausias dėmesys skiriamas Ukrainos bei Švedijos klausimams, tačiau būtent naujieji gynybos regioniniai planai yra tai, dėl ko Lietuva gali jaustis laimėtoja.
Naujuose planuose kiekvienam regionui aiškiai įvardytos konkrečios NATO pajėgos, suskirstyta kokius regionus jos saugo ir gina. Ir svarbiausia – numatyta, kad stoti į kovą reikia iš karto, neleisti užimti nė vieno teritorijos metro.
„Regioniniai planai numato, kaip mes tą darysime, kaip atgrasysime ir ginsimės nuo grėsmių, pagal skirtingų regionų geografiją. Šiaurėje, Europoje ir Pietų Europoje. Tai praktiniai planai“, – teigė NATO karinio komiteto pirmininkas, admirolas Robas Baueris.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tokie pakeitimai buvo būtini.
„Visiškai realistiški, įvertina pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvertina mūsų strateginiu požiūriu silpnąsias vietas ir skiria daugiau dėmesio būtent šitų strateginių vietų gynybai“, – sakė G. Nausėda.
Praktikoje tai reiškia, kad kiekviena valstybė privalės stiprinti savo kariuomenes, skirti daugiau pinigų papildomiems kariams, technikai, logistikai ir panašiai.
„Tokiai gynybai reikalingos didesnės pajėgos, jos numatytos planuose, jų atėjimas, pasitelkimas ir visa kita, detalės tuose planuose šalis įpareigoja skirti daugiau resursų“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tiesa, diskusijos dėl naujųjų gynybos planų, toli gražu nebuvo tokios paprastos. Iš pradžių planų patvirtinimą blokavo Turkija.
Kaip mini privačiuose pokalbiuose mūsų politikai ir diplomatai, turkai nėra nusiteikę nei prieš pačius gynybos planus, nei prieš mūsų regioną, tačiau tai naudojo kaip derybinį svertą, ar šantažą, siekiant kitų susitarimų jiems svarbiais klausimais.
„Tikrai labai dažnai būna, ypatingai kai kurios šalys, jeigu konkrečiai kalbėt, Turkija, tą daro nuolat. Ir įtampą sukelia, aš jau ne kartą buvau liudininkas, iki paskutinio momento laikomi klausimai“, – teigė ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius.
Tiesa, gali būti, kad netolimoje ateityje planus teks koreguoti. Vokiečiams pažadėjus karių brigadą dislokuoti Lietuvoje, taip pat pasielgė ir Kanada. Jos premjeras paskelbė, kad į Latviją siųs 2200 savo karių ir skirs daugiau nei 2 milijardus eurų Latvijos saugumui stiprinti.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
