REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Danas Rapšys pirmą kartą nėrė į tarptautines varžybas po Tokijo olimpinių žaidynių. Plaukikas varžosi FINA pasaulio taurėje, kurioje nuskynė jau net penkis medalius. Likus dar dviems turams, Danas sugrįžo į Lietuvą, kur turės mažiau nei dvi savaites pasiruošti.

Danas Rapšys pirmą kartą nėrė į tarptautines varžybas po Tokijo olimpinių žaidynių. Plaukikas varžosi FINA pasaulio taurėje, kurioje nuskynė jau net penkis medalius. Likus dar dviems turams, Danas sugrįžo į Lietuvą, kur turės mažiau nei dvi savaites pasiruošti.

REKLAMA

Pasaulio taurė startavo spalio 1 dieną Berlyne ir D. Rapšys nieko nelaukęs užsikabino pirmąjį medalį. Lietuvis triumfavo 400 m laisvu stiliumi rungtyje. Beje, saldus auksas yra kol kas vienintelis per du etapus.

Vėliau D. Rapšys 200 m kompleksinio plaukimo finale daugiau nei sekunde pagerino karjeros rekordą ir laimėjo sidabro medalį. Bronzą 27-erių panevėžietis pridėjo „savo“ 200 m plaukime laisvuoju stiliumi.

Dar du sidabro medalius plaukikas pridėjo Vengrijoje – 400 m laisvuoju stiliumi ir 400 m kompleksiniu būdu. Nedaug trūko ir iki šeštojo medalio – 200 m laisvuoju stiliumi D. Rapšys liko ketvirtas.

REKLAMA
REKLAMA

Su nauju treneriu pirmose varžybose dalyvaujantis Lietuvos plaukikas tikino, kad ši taurė – pasibandymui. Tačiau tokių fantastiškų rezultatų jis ir pats nesitikėjo.

REKLAMA

„Buvo labai įdomios varžybos. Iš pradžių nesitikėjau, kad galėsiu plaukti taip greitai, nes buvo laikai suplanuoti dviem-trim sekundėm prastesni. Džiaugiuosi, kad taip pavyko ir pats nesitikėjau, kad taip gerai pasiruošiu per tokį trumpą sezono laiką.

Klaidų daug pamatėme ir išbandėme viską, metodikas keitėme, net šortus kitokius dėjausi. Norėjosi viską pabandyti ir dabar tikrai daug kas yra aišku. Laukia dar du etapai, tad bus dar aiškiau,“ – reisu iš Varšuvos į Lietuvą sugrįžęs kalbėjo D. Rapšys.

Ar galima sakyti, kad ši taurė padeda prislopinti psichologinę įtampą?

Taip, nes ir priešininkai kai kuriose rungtynėse susirinkę labai stiprūs, olimpiniai medalininkai. Buvo tikrai su kuo varžytis, buvo pasaulio jaunių rekordininkas, kuris ką beplauktų, ten ir rekordus gerina.

REKLAMA
REKLAMA

Tikrai buvo „kosminiai“ plaukimai kai kurie. Visada įdomu pasipraktikuoti tokiose varžybose. Manau, kad pirmą kartą ši taurė yra tokia stipri. Matosi, kad visi net ir po olimpiados nori plaukti. Buvo mergina iš Australijos, kuri laimėjusi septynis olimpinius medalius ir vis tiek čia būna, lenktyniauja. Matosi, kad ne visi medalių nori, o tiesiog varžytis.

Puikiai plaukėte savo mėgstamiausias rungtis, bet pagerinote karjeros rekordą kompleksiniu būdu. Kiek tai džiugina?

Krūtine stilius nėra mano arkliukas. Tačiau pats plaukdamas nugara matau, kad viskas gerai, viskas gerai... pradedu krūtine ir jaučiu kad po truputį ar aš lėtėju, ar visi greitėja? (juokiasi) Tada dar atsiranda psichologinė įtampa, kad reikia greičiau plaukti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Su treneriu dar šį dalyką tikrai padirbsim ir pataisysim. Neaišku ar greitai pavyks, nes tai nevyksta iškart.

Kiek svarbu buvo sugrįžti į varžybinį ritmą po Tokijo?

Važiavome visiškai atsipūtę, didelių tikslų nekėleme, tai rezultatai tikrai nustebino. 200 m laisvu stiliumi beveik prie savo asmeninio rekordo „priplaukiau“, o atvažiavau atrodo tiesiog pasibandyti.

Kitą etapą, kaip jau minėjau, ir šortus keitėm, ir taktikas. Tokiu varžybų labai trūko šių metų pradžioje. Bandome pasižiūrėti kaip galime su įtampa dirbti ir tikrai smagu vėl varžytis.

Ar turite jau išsikėlę kažkokius tikslus prieš kitus du etapus?

Prieš likusius etapus reikia atsigauti ir pasižiūrėti, ką galima išpešti. Iš kiekvieno nuotolio reikia kažką pasiimti, nesvarbu sekasi ar ne. Reikia detalių, kurias galima būtų iki kito starto taisyti. Jei tai padarome – vadinasi padarėme gerą žingsnį. Jei ne – blogai.

REKLAMA

Per 400 m metrų laisvu stiliumi Berlyne pradėjau pakankamai ramiai, bet pavyko gerai baigti. Per kitą etapą Budapešte šiek tiek greičiau pradėjau, bet jaučiau, kad gale jėgų užteko. Kai pradėjau greičiau nei dviem sekundėm, tai pajaučiau gale sunkumą.

Dar sunku paskirstyti savo greitį, bet viskas tikrai neblogai. Berlyne neturėjome kineziterapeuto, ji prisijungė Budapešte. Su ja išsibandėme visokias metodikas, kas veikia, kaip kūnas atrodo, kaip jaučiasi vandeny, kaip po starto. Reikia laiko tai išmokti, nes nebus taip, kad bet ką prijungsim ir labai tiks. Reikia laiko ir viskas bus gerai.

Kaip darbas su naujuoju treneriu per pirmuosius du etapus?

Iš to, ką matau, didžiausias pliusas yra mažesnė psichologinė įtampa. Galiu geriau koncentruotis į savo darbą, susitelkti.

REKLAMA

Dabar tikrai labiau einu prie savo darbo susikaupęs. Dar nėra didelis laiko tarpas praėjęs, tad negalime aukštų tikslų kelti. Kol kas į viską žiūrime atsipūtę. Aišku, vėliau po truputį ta psichologinė įtampa prasidės su betkuriuo treneriu.

Norisi naują tikslą išsikelti ir poto žiūri tas tikslas veikia, neveikia, kaip reikia daryti. Pradžia, manau, kaip ir visur.

Danai, tu šaunuolis !
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų