Patys naujausi elektronikos prietaisai, ginkluotė ir palydovinio ryšio sistemos. Marmuras, auksas ir šilkas. Lėktuvai, kuriais šiandien skraido valstybių vadovai, verti šimtų milijonų dolerių.
Klausimas: kodėl niekas pasaulyje netaupo valdžios lėktuvų sąskaita? Ir kas iš tikrųjų yra lėktuvas, skraidinantis svarbius asmenis: tik transporto priemonė ar kai kas daugiau?
Lėktuvais Tu-154 Europoje skraido tik baltarusiai ir ukrainiečiai. Po katastrofos prie Smolensko bulgarai taip pat atsisakė Tu-154 M lėktuvų. Visai neseniai čekai nusprendė įsigyti du „Airbus A329 CJ" lėktuvus, kuriais gali skristi 48 žmonės. Daugybė lėktuvų katastrofų paskatino ir vokiečius atnaujinti lėktuvų parką. Net sunku patikėti, tačiau jie naudojosi 20 lėktuvų, paveldėtų iš buvusios VDR. Juose trūkinėjo langai, salone pasklisdavo dūmai. 2006 metais skrendant iš Berlyno į Vieną išsihermetizavo „Challenger 601" salonas ir pilotui teko staigiai mažinti aukštį, kad lėktuvas nesubyrėtų dėl slėgių skirtumo. „Stebuklas, kad išlikome gyvi", - lėktuvui nusileidus sakė Vokietijos URM vadovas Frankas Valteris Štainmajeris (Frank-Walter Steinmeier).
Kriptonimas: Šventa karvė
Šiandien politikai visame pasaulyje daugiausia skraido šiuolaikiškais „Boeing", „Airbus", „Emrbraer", „Fokker" ar „Falcon" lėktuvais. Juk lėktuvas tebėra ne tik greičiausia, bet ir saugiausia transporto priemonė. Tai suprato tokie valstybių vadovai kaip Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt), Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) ar Stalinas per II pasaulinį karą, kai kelionės sausumos ar vandens keliais (kur tykojo vokiečių „U-Boot" povandeniniai laivai) buvo tikra beprotybė. „C-87A liberator express", priklausiusiame JAV prezidentui F.Ruzveltui ir pramintame „Šventa karve", buvo palydovinis telefonas, miegamasis ir liftas, kad būtų galima įkelti prezidento invalido vežimėlį.
Ne visos šalys turi tokį gausų Vyriausybės lėktuvų parką kaip JAV. Amerikos prezidentui oficialiai priklauso du baltos ir mėlynos spalvos „Boeing 747" (manoma, kad jų yra keturi) didieji lėktuvai su jiems būdinga kupra viršuje, kuri yra pilotų kabina. Prezidentas turi ir keletą mažesnių boingų 757, kelis „Gulfstream" lėktuvus trumpesniems skrydžiams, nors jie ir nėra paties naujausio modelio. Lėktuvo galimybės didžia dalimi priklauso nuo jo įrangos. Tai, kad lėktuvas buvo pagamintas, pavyzdžiui, prieš 20 metų, nereiškia, kad jis pasenęs. Paprastai atliekant remontą lėktuvai papildomi naujausiais įrenginiais, kurie palengvina pilotų darbą. Boingai, kuriais skraido JAV prezidentas, pagaminti tais pačiais 1990 metais kaip ir Tu-154, kuris sudužo prie Smolensko. Amerikietiškuosius boingus galima atpažinti iš būdingų požymių: užrašo „United States of America", Amerikos vėliavos ir prezidento antspaudo, nupiešto ant korpuso.
Tačiau kriptonimas „Air Force One" taikomas tik tam lėktuvui, kuriuo skrenda JAV prezidentas. Kai kilus Votergeito skandalui prezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon) lėktuve parašė atsistatydinimo raštą, skrydžių valdymo centras Kanzase gavo pranešimą: „Čia buvęs “Air Force One". Prašome pakeisti mūsų šaukinį. Dabar jis SAM2700 (arba „Special Air Mission").
Europoje tik Vengrijos Vyriausybė naudojasi keleivinėmis oro linijomis „Mavel". Ispanijos premjeras Chosė Luisas Zapateras (Jose Luis Zapatero) jau seniai naudojasi dviem „Airbus", penkiais „Falcon", trimis “Boeing 707" lėktuvais bei dviem CASA tipo lėktuvais.
Net Anglijos karalienė Elžbieta II, kuri keliauja mažu keturių turbinų lėktuvu BAe 146, yra juo patenkinta. Šis neišvaizdus lėktuvas pasižymi puikiais skrydžio parametrais. Jis vienas tyliausių pasaulyje. Gali nusileisti vos 915 metrų nusileidimo take.
Geriau nei slėptuvėje
Neatsitiktinai per rugsėjo 11 teroro aktą 2001 metais prezidentas Džordžas V.Bušas (George W.Bush) skubiai sėdo į boingą ir skraidė juo aplink Vašingtoną. Tiesiog buvo nuspręsta, kad taip kur kas saugiau nei geriausioje slėptuvėje po žeme. Sakoma, kad Amerikos prezidentas ten turi ne prastesnes sąlygas valdyti šalį nei Baltuosiuose rūmuose. Viršutinėje iš trijų lėktuvo pakopų yra vadovavimo centras, todėl iš ten galima vykdyti stambias karines operacijas, paleisti branduolinį ginklą, kreiptis į tautą su svarbiu pranešimu. Barakas Obama (Barack Obama) naudojasi 85 palydoviniais telefonais, kuriuos aptarnauja nepriklausomos stotys. Boingai nenusileisdami gali įveikti 13 tūkstančių kilometrų. Kai pritrūksta kuro, pasipildo jo ore iš cisternų.
Misija: nulinis suklydimas
Tokius lėktuvus paprastai prižiūri specialiai parinkta karinių pajėgų eskadrilė. Kai B.Obama planuoja kelionę, „Andrews" bazėje prie Vašingtono prasideda mobilizacija. Už prezidento skrydžius atsako elitinė Prezidento skrydžių grupė, į kurią galima patekti keletą metų paskraidžius „89th Airlift Wing" oro pajėgų padalinyje. Iš maždaug 100 pilotų B.Obama skraido tik su dvylika. Grupės vadovas visada yra pirmasis pilotas, kuris atsako ne tik už skrydį, bet ir už visą pasirengimą. B.Obama dažniausiai skraido su Skotu Terneriu (Scott Turner), kuris daugelį metų buvo pulkininklo Marko Tilmano (Mark Tillman), pirmojo „Air Force One" piloto nuo 2001 iki 2009 metų, pavaduotoju.
Jeigu pirmasis pilotas nepažįsta oro uosto, keletą dienų iki numatyto skrydžio nuskrenda į jį ir nusileidžia. Jeigu pasirodo, kad oro uostas neatitinka amerikietiškų kriterijų, pasirenkamas kitas. Apie kompromisus nėra kalbos. Kiekvieno pirmojo piloto šūkis skamba taip: „Misija: nulinis suklydimas". Neretai atsitinka, kad prezidentas įeina į pilotų kabiną. Tačiau turi sėdėti užpakaly ir netrukdyti įgulai. Kaip sako Džozefas Heiginas (Joseph Hagin), kuris aštuonerius metus buvo atsakingas už Dž.Bušo skrydžius: „Amerika daug ką gali sau leisti, tačiau saugumas - tai kultūra, o ne pinigai".
Sūkurinės vonios ar baseinai?
Kaip vieningai teigia diplomatai, lėktuvas yra ne vien transporto priemonė. Jis taip pat yra prestižo ir valdžios simbolis. Todėl neverta taupyti norint sukurti deramą įvaizdį. Tai puikiai suprato Džonas F.Kenedis (John F.Kennedy) dar šeštąjį dešimtmetį. Netrukus, kai tapo JAV prezidentu, savo reikmėms jis gavo boingą. Jo žmona Žaklina (Jacqueline) pasirūpino jo interjeru, pasamdė amerikiečių dizainerį Reimondą Levą (Raymond Loew), kad suprojektuotų visą vidaus interjerą. Buvo užsakyti rankų darbo baldai, paveikslai ir porceliano indai. Mažai kas tada numanė, kokios dramos siautės šio prabangaus lėktuvo salone. Ir kad būtent juo Dž.F.Kenedis skris į savo paskutinę kelionę į Dalasą, kur lapkričio 22 dieną bus nušautas, o viceprezidentas Lindonas B.Džonsonas (Lyndon B.Johnson) šalia Džekės, vis dar vilkinčios sukruvintą “Chanel" kostiumėlį, duos prezidento priesaiką ir perims valdžią.
Lėktuvų prabanga nebūtinai turi būti tokia demonstratyvi kaip sultonų ar šeichų laineriuose. Brunėjaus sultono lėktuve vien auksas. Nebūtina įrengti ir baseinų, kaip tai padarė Dubajaus valdovas šeichas Muhamadas ibn Rašidas al-Maktumas, ar sūkurinių vonių, kaip Venesuelos prezidento Hugo Čaveso lėktuve. Jo „Airbus" lėktuvas kainavo 80 milijonų dolerių.
Galima apsieiti ir be tokios prabangos, kokia pasižymi IL 96-300, kuriais skraido Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas. Net pasakojami anekdotai apie tai, kad teko sustiprinti lėktuvų variklius, kad pajėgtų pakelti tonas marmuro ir brangiųjų metalų, kurie buvo panaudoti lėktuvų interjerui papuošti. Rusų nuomone, lėktuvo interjeras turi atspindėti imperatorišką didybę, valdžios galią ir Rusijos turtus. Lėktuve auksu dengtos prausyklės, įrengti auksiniai čiaupai ir net dušo kabinų bėgiukai. Visi baldai rankų darbo, pagaminti iš brangiausių medžio rūšių. O V.Putinas ir D.Medvedevas turi ne po vieną tokį lėktuvą.
„Air Force One" gal ir neatrodo taip prašmatniai, tačiau čia vyrauja prabanga kiek kitokia prasme. Viduriniame aukšte yra asmeniniai prezidento apartamentai. Lėktuve yra virtuvė, kuri dviejuose restoranuose gali maitinti apie šimtą žmonių septynias dienas nepapildydama atsargų. Viena iš patalpų bet kurią akimirką gali būti paversta į puikiai įrengtą operacinę. Nepamiršta ir vaistinė.
Prancūzijos prezidento Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) „Falcon X7" lėktuvas, juokais vadinamas „Carla One" prezidento sutuoktinės Karlos Bruni (Carla Bruni) garbei, ne toks prabangus. Jo naujajame “Airbus A330" bus salonas, miegamasis ir virtuvė. Viskas įrengta panašiai kaip Eliziejaus rūmuose.
Bet kokia kaina
Kiek kainuoja tokie žaisliukai? Labai daug. Už kiekvieną didįjį lėktuvą Amerikos Vyriausybė suplojo 250 milijonų dolerių. Vienas Rusijos prezidento IL lėktuvas vertas 50 milijonų dolerių ar daugiau. Praėjusių metų lapkritį Prancūzijos Vyriausybė skyrė 185 milijonus eurų „Airbus A330" pirkti ir modifikuoti. „Airbus A319 CJ", kuriuo dabar skraido Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kainavo 75 milijonus dolerių. Tačiau prestižas tarptautinėje arenoje neišvengiamas dalykas.
Rolanda Strumilienė
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą „Julius ir Brigita“
