REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas.

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas.

REKLAMA

Banko ekspertų skaičiavimu, tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų, rašoma pranešime spaudai.

„Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 410 eurų. Pridėjus papildomas lėšas, kurias gyventojai norėtų sukaupti savo senatvei, gaunamas pajamų dydis prilygtų vidutiniam šalies darbo užmokesčiui. Tai rodo, kad gyventojų lūkesčiai dėl komfortiško pajamų lygio senatvėje yra pakankamai realūs. Kita vertus, tam pasiekti daugeliui reikia turėti sukaupus reikšmingas asmenines santaupas“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis. 

Remiantis tyrimo duomenimis, didesnioji šalies gyventojų dalis (28 proc.) norėtų pensijai papildomai sukaupti iki 100 tūkst. eurų siekiančią sumą. 23 proc. nuo 100 iki 300 tūkst., o dar 24 proc. – didesnę kaip 300 tūkst. eurų sumas. Dideles pensijai sukauptas sumas apklausoje įvardijo 35-46 m. amžiaus grupės respondentai ir didesnių pajamų atstovai. 

REKLAMA
REKLAMA

Turėdami galimybę dalį savo mėnesio pajamų nukreipti senatvei, gyventojai dažniausiai rinktųsi jas kaupti banko sąskaitoje – tokį pasirinkimą įvardijo bent 38 proc. apklausos respondentų, rodo tyrimo duomenys. 

REKLAMA

Kaip pastebi T. Gudaitis, norint sutaupyti šalies gyventojų įvardytą vidutinę sumą, nuo savo pajamų kas mėnesį tektų atidėti apie 320 eurų ir tą reguliariai reiktų daryti per visą savo profesinę karjerą, tai yra, apie 40 metų siekiantį laikotarpį. 

„Vis daugiau gyventojų supranta, kad sąskaitoje kaupiami pinigai grąžos neatneša, o ilgainiui dėl infliacijos poveikio tik praranda savo vertę. Mūsų tyrimas rodo, kad nemaža dalis šalies gyventojų lėšas pensijai pasirengę kaupti rinkdamiesi vieno ar kito tipo investicijas, pavyzdžiui, 37 proc. tuo tikslu įsigytų nekilnojamojo turto, 22 proc. lėšas kauptų investiciniuose fonduose, o 20 proc. ketintų investuoti patys“, – sako „Swedbank“ atstovas. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak T. Gudaičio, investuojamos lėšos per metus gali užtikrinti vidutiniškai 6-9 proc. siekiančią grąžą. Per ilgą laikotarpį dėl kaupiamųjų palūkanų efekto net ir palyginti nedidelės sumos, kurios yra investuojamos reguliariai, gali virsti reikšminga lėšų suma. 

Pavyzdžiui, investavimui kas mėnesį skiriant po 80 eurų per 40 metų laikotarpį su pakankamai konservatyvia 6 proc. metine investicijų grąža galima sukaupti minėtą apie 154 tūkst. eurų siekiančią sumą. 

„Skaičiavimai rodo, kad investuojant galima pasiekti tą patį rezultatą kaip ir taupant, tik su 4 kartus mažesnėmis nuosavomis lėšomis. II pensijų pakopos dalyviams gera žinia ta, kad pasirinkę kaupti, jie jau yra teisingame kelyje. Papildomai investuodami 5-10 proc. savo pajamų, daugelis dabartinių trisdešimtmečių gali pasiekti tyrime minimą sumą atėjus pensiniam amžiui“, – pastebi T. Gudaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų