Švieslentėse kainos toliau nedžiugina vairuotojų. Nors skirtingose degalinėse jos skiriasi, vidutinės kainos toliau auga. Per maždaug tris savaites litras dyzelino pabrango nuo 2 eurų 5 ct iki 2 eurų 30 ct.
Į tai sureagavęs M. Nagevičius savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame pastebėjo, kad jau atėjo laikas laikinai mažinti akcizą dyzelinui ir kartu gera proga reformuoti visą degalų mokesčių sistemą.
„Naftos degalų rinkos kaina pasaulyje šiuo metu yra tokia aukšta (Lietuvos degalinese ji pardavinėjama už visų laikų rekordinę kainą), kad ji jau nebeveikia tik kaip skatinimas vartoti mažiau dyzelino. Ta kaina jau realiai daro žalą Lietuvos ekonomikai“, – įraše aiškino jis.
Gyventojai neturėtų patirti tokio šoko
Anot LAIEK prezidento, viena yra žinoti, kad dyzelino kaina už litrą 3 eurus pasieks 2030 metais ir turėti laiko prisitaikyti, tačiau visai kas kita – patirti tokį šoką šiandien.
„Naftos degalai nėra trumpuoju laikotarpiu elastinga prekė, net šiandien nusprendus įsigyti mažiau degalų vartojantį automobilį, vis tiek užtruksi dar kurį laiką, kol važinėsi su senu dyzeliu. Net jei turi pinigų elektromobiliui. O jei neturi pinigų, tai važinėsi dar labai ilgai ir toliau tu pinigų neturėsi, nes viską išleisi dyzeliui pirkti. Negerai.
Visada nuosekliai pasisakinėju už didesnį iškastinio kuro apmokestinimą, nes tai ekonomiškai gerokai efektyvesni mokesčiai, nei pavyzdžiui gyventojų pajamų mokestis ar net PVM. Tačiau matydamas infliacijos dydžius Lietuvoje turiu pripažinti, kad šiuo metu jau reikėtų dyzelino akcizą mažinti“, – komentavo specialistas.
M. Nagevičius pabrėžia, kad norint mažinti dyzelino akcizą iš karto kyla dvi problemos.
Pirmiausia, siunčiamas neigiamas signalas rinkai.
„Kad valdžia dyzelio vartotojus apsaugos nuo aukštų kainų, tas atideda sprendimus investuoti į biometano sunkvežimius, elektromobilius. Tiesiog renkantis mažiau dyzelino vartojančius automobilius, perkant juos“, – atkreipė dėmesį LAIEK prezidentas.
Jis pridūrė, kad taip pat mažinant akcizą yra prarandamos biudžeto pajamos, kas šiuo metu, kai valstybei reikia ginkluotis ir stiprinti socialinę apsaugą būtų labai skausminga.
Siūlo dinaminį akcizo mokestį
Visgi geroji naujiena, pasak M. Nagevičiaus, yra tai, kad esame maža ir dinamiška valstybė, galime nesunkiai greitai diegti išmanesnes mokesčių sistemas, eksperimentuoti ir priiminėti greitai sprendimus, kokius didžiosios valstybės diskutuotų metų metais.
„Ką aš noriu pasiūlyti – dinaminį akcizo mokestį. Mokestį, kuris galėtų būti keičiamas, nekeičiant įstatymo. Taip dažnai, kaip reikia.
Šiuo metu reikia gerokai sumažinti dyzelino akcizo mokestį, bet padaryti tai ne Seimui pakeičiant vieną skaičių kitų akcizo įstatyme, o vietoje skaičiaus įrašant formulę, kur dyzelino akcizas priklausytų nuo naftos degalų didmeninės rinkos (nuo 2028 ir nuo ES ATL CO2 taršos leidimų kainos).
Kuo didesnė dyzelio kaina Roterdame, tuo mažesnis akcizo mokestis“, – aiškino LAIEK prezidentas.
Anot jo, taip valstybė įstatymu numatytų siekiamą degalų kainos augimo trajektoriją – kad ir tuos plačius 3 eurus/litrą 2030 metais.
M. Nagevičius mano, kad tai didintų rinkos apibrėžtumą, nes visi žinotų, kad dyzelio kaina brangs ir reikia prie to prisitaikyti.
„Žmonės atsižvelgtų į tai, įsigydami naujus automobilius. Nes čia yra svarbiau žinojimas, kad dyzelino kainos brangs ateityje, nei tai, kad dyzelio kaina būtų brangi šiandien.
Taip išsprendžiama pirma problema – neigiamas signalas rinkoje pakeičiamas teigiamų, net šiandien sumažinus akcizo mokestį“, – rašė specialistas.
Svyravimus suvaldyti padėtų specialus fondas
Tada lieka kita problema: kaip biudžetui užlopyti skylę, atsiradusią, sumažinus dyzelio akcizo mokestį?
Šiai problemai spręsti M. Nagevičius siūlo sukurti kaupimo sistemą, kur dalis akcizo mokesčio, surenkamo tais momentais, kai dyzelino rinkos kaina Roterdame yra žema, būtų nukreipiama į specialų fondą.
LAIEK prezidentas pasakoja, kad vėliau iš šio fondo pinigai būtų imami tuo metu, kai dyzelinas rinkoje pabrangsta ir tenka sumažinti akcizo mokestį.
„Tas fondas veiktų kaip buferis, kuris kompensuotų laikinus biudžeto praradimus, kai reikia mažinti akcizo mokesčius. Aišku tam reikėtų prie tokios dinaminės sistemos pereiti tuo metu, kai dyzelis pigus ir galima būtų tą fondą iš karto ir pradėti kaupti. Dabar to fondo neturime.
Todėl mano siūlymas būtų – kol jo neturime, į jį nukreipti pinigus iš naftos perdirbėjų viršpelnio apmokestinimo. Šiuo metu naftos perdirbimas yra itin pelningas verslas, būtent dėl to Lenkija šiuo metu aukščiausiu lygmeniu aktyviai diskutuoja dėl naftos perdirbėjų viršpelnio mokesčio įvedimo, iš gautų pinigų mažinant Lenkijos vartotojams dyzelino kainą.
Tą patį ir mes šiuo metu galėtume padaryti. Akcizą sumažinant, o kadangi fone pinigų neturim tam, į jį nukreipus lėšas iš „Orlen“ viršpelnio mokesčio“, – pridūrė jis.
Pasak LAIEK prezidento, taip galėtume iš anksto nustatyti ilgalaikę ir prognozuojamą degalų kainos trajektoriją – pavyzdžiui, kad jų kaina kasmet augtų 3–5 proc. sparčiau už infliaciją.
„Naftai brangstant, akcizas būtų automatiškai mažinamas ir taip sušvelninamas kainų šuolis. Naftai pingant, akcizas būtų didinamas, neleidžiant degalams atpigti tiek, kad sustotų transporto dekarbonizacija. Per brangios naftos laikotarpį negautos biudžeto pajamos galėtų būti laikinai finansuojamos skolinantis, o naftai atpigus skola būtų grąžinama iš padidėjusių akcizo pajamų į tą fondą.
Seimas įstatymu nustatytų kainos trajektoriją, akcizo apskaičiavimo formulę ir jos ribas. Finansų ministerija, neturėdama politinės diskrecijos, pagal šią formulę kas mėnesį (pavyzdžiui) apskaičiuotų ir paskelbtų naują akcizo tarifą.
Kainos degalinėje svyruotų, bet svyruotų gerokai mažiau nei dabar. Nebūtų jokių šuolių metų pradžioje, keičiantis akcizui ar įvykus kokiai krizei, kaip kad turime dabar“, – aiškino M. Nagevičius.
Be to, pasak specialisto, dar yra mokesčių karo tarp gretimų valstybių tema, kai akcizo mokesčiai gretimose valstybėse ima smarkiai skirtis ir viena šalis bando „paimti“ iš kitos šalies visą tranzito degalų pylimąsi ir mokesčius, surenkamus, pritraukus tą tranzitą.
„Bet tai galime išpręsti dalinio akcizo grasinimo sistemos diegimu, kur tranzitiniam transportui pasiūlomas lengvatinis akcizas, paskatinant jį mokesčius mokėti Lietuvoje, o ne Lenkijoje ar Latvijoje. Čia šiek tiek susijusi, šiuo metu jau aktyviai diskutuojama tema Seime ir Finansų ministerijoje.
Taip būtų suderinti du tikslai: apsaugoti ekonomiką ir gyventojus nuo staigių naftos kainų šokų, kartu išlaikant aiškų ir ilgalaikį signalą mažinti naftos degalų vartojimą“, – pabrėžė LAIEK prezidentas.
