Atsakymas į klausimą, ar pastarieji dešimt metų Venesuelai buvo sėkmingi ar pražūtingi, priklauso nuo respondento politinių įsitikinimų.
Pagrindinė problema ta, kad Venesueloje, kitaip negu kitose Lotynų Amerikos valstybėse, nei valdžia, nei opozicija nėra linkusios įsiklausyti į kitos pusės argumentus. Negana to, abi tvirtina turinčios nenuginčijamų įrodymų, jog gyvenimas šioje šalyje yra būtent toks, kokį jos ir vaizduoja.
Atsižvelgdama į tai BBC nusprendė apklausti tiek valdžios, tiek opozicijos atstovus apie pastaruosius dešimt prezidento Hugo Chavezo valdymo metų Venesueloje.
Prezidento vadovaujamos vyriausybės buvo klausiama, ką per minėtą dešimtmetį pavyko pasiekti, o opozicinės partijos „Un Nuevo Tiempo“ atstovų – kokių pasekmių sukėlė H. Chavezo valdymas.
Du argumentų sąrašai
Vyriausybė gyrėsi, kad per pastarąjį dešimtmetį jai pavyko sumažinti skurdo lygį šalyje, daugiau vaikų išmoko skaityti, be to, gyventojams sudarytos sąlygos lengviau naudotis sveikatos apsaugos sistema.
Opozicinės partijos atstovai skelbia, kad didžiausia H. Chavezo valdymo laikotarpio pasekmė – „sugriauta ekonomikos sistema“, sukėlusi infliaciją ir masinį nedarbą. Taigi vienas pagrindinių opozicijos skundų yra tas, jog Venesueloje užfiksuota didžiausia infliacija iš visų Lotynų Amerikos valstybių.
Tiesa, valdžios atstovai nesutinka su šiais kaltinimais, teigdami, kad Venesuelos ekonomika auga 20 procentų.
Vyriausybės atstovų pateiktų pasiekimų sąrašo viršuje atsidūrė punktas, skelbiantis apie ženkliai sumažėjusį skurdą: „Per H. Chavezo vadovaujamos vyriausybės valdymo laikotarpį skurdo lygis šalyje sumažėjo nuo 42 proc. 1998 metais iki 9,5 proc. dabar.“
Šio sąrašo viršuje galima rasti ir nuopelnus sveikatos apsaugos srityje. Valdžia skelbia sveikatos apsaugos sistemai skirianti 4,2 proc. BVP ir ateityje žada dar labiau didinti šį finansavimą.
Kita vertus, opozicijos atstovai užsipuolė vyriausybę dėl nepakankamo sveikatos apsaugos užtikrinimo. Pasak jų, per pastarąjį dešimtmetį šalyje buvo kilusios kelios dabar jau retai pasitaikančių ligų pandemijos, be to, buvo uždaromos kai kurios ligoninės.
Partijos „Un Nuevo Tiempo“ atstovai, remdamiesi nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ paskelbtais duomenimis, pridūrė, kad, išskyrus Haitį, korupcijos lygis Venesueloje yra didžiausias tarp Lotynų Amerikos valstybių.
Idėjų mūšis
Iš dalies abiejų pusių sakomi argumentai kartojasi ir kartais netgi sutampa, tačiau yra sričių, kur jų pozicijos išsiskiria kaip diena ir naktis.
Pavyzdžiui, vyriausybė tvirtina, kad, valdant H. Chavezo administracijai, nedarbo lygis šalyje sumažėjo 50 proc., tačiau opozicinės partijos „Un Nuevo Tiempo“ atstovai teigia, kad per šį laikotarpį buvo suduotas itin rimtas smūgis smulkiesiems verslininkams ir gamykloms. Opozicija taip pat skelbia, kad žmogaus teisių padėtis Venesueloje pasiekė kritinę ribą, apie kurią savo ataskaitoje užsimena Niujorke įsikūrusi organizacija „Human Rights Watch“. Tiesa, valdžia atsikerta teigdama, jog jai pavyko sėkmingai pasistūmėti į priekį lyčių lygybės klausimu.
Toks valdžios ir opozicijos apsižodžiavimas, anot BBC, rodo, kad abi pusės pastarąjį dešimtmetį vertina kaip tam tikrą „idėjų mūšį“.
Svarbus sprendimas
Kita vertus, artėjant referendumui dėl galimų rinkimų tvarkos pokyčių, leisiančių dar kartą perrinkti šalies prezidentą, Venesuela ruošiasi dar vienai rinkimų kampanijai. Tai jau 15 kartas, kai prezidentas H. Chavezas per savo valdymo kadenciją nuo 1999 metų rengs rinkimus. Pastarąjį kartą tokie rinkimai buvo surengti 2007 metų gruodį. Tąkart H. Chavezas juos pralaimėjo.
Tačiau, nepaisant šio pralaimėjimo, jo asmeniniai reitingai išlieka labai aukšti – 50 ir daugiau procentų.
Taigi vasario 15 d. venesueliečiai spręs, kurią iš dviejų pusių palaikyti: ar suteikti galimybę H. Chavezui valdyti šalį dar vieną kadenciją, ar priversti jį pasitraukti jau 2012 metais.
