Kaip pasakoja „Foreignpolicy.com“, transliacijos komentatoriai New Yorke ar Seule nepaliaujamai kalbėjo apie Šiaurės Korėjos galimybes išlaikyti režimo stabilumą bei valstybės ateities taikingumo ir saugumo perspektyvas, tuo tarpu anglų kalba transliuojamos CCTV programos metu komentatoriai nepailsdami gyrė Kim Jong Ilo pasiekimus ir sugebėjimą sėkmingai perimti Kinijos taikomą užsienio investavimo modelį. Oficialaus Kinijos valstybinio televizijos kanalo pranešėjai atkakliai tvirtino, jog naujasis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas savo šalyje ir toliau sėkmingai diegs rinkos ekonomikos principus ir taip užtikrins valstybės gyvybingumą.
CCTV transliacijos metu bent keletą kartų buvo galima išvysti reportažą apie Kim Jong Ilo režimo ekonominius pasiekimus. Šiame savotiškame pagiriamajame pasakojime buvo pabrėžiama, jog Šiaurės Korėjos lyderis buvo puikus reformatorius ir regioninės taikos garantas. Be abejo, buvo nepamiršta paminėti, kad lyderį reformų politikai įkvėpė Kinija, o ir pats Kim Jong Ilas dažnai lankydavosi šioje kaimyninėje valstybėje. Ekrane pasirodžius Kim Jong Uno veidui, komentatoriai kaipmat puolė pasakoti apie naujojo valstybės lyderio užsienyje įgytą išsilavinimą, išreikšdami viltį, jog jaunojo vado patirtis, įgyta penkerius metus besimokant Šveicarijoje, galėtų lemti ir atviresnį bei dar daugiau permainų įnešiantį Šiaurės Korėjos ekonominio gyvenimo periodą.
Kim Jong-Ilo laidotuvės (nuotr. AFP) (nuotr. Balsas.lt)
Reikia pastebėti, kad yra tikrai nemažai priežasčių, kodėl Kinija yra linkusi oficialiai išreikšti visokeriopą paramą dabartiniam Šiaurės Korėjos režimui. Tiesą sakant, Kinija jau ir taip paaukojo pakankamai pinigų ir tarptautinio pasitikėjimo tam, kad Kim Jong Ilas savo šalyje pradėtų vykdyti ekonomines reformas, primenančias Kinijos ekonominės sistemos bruožus. Kinija kaimyninei valstybei nuolatos skiria finansinę paramą, be to, oficialusis Pekinas galiausiai nustojo kritikuoti Šiaurės Korėjos rengiamus provokacinius karinius veiksmus (išskyrus vieną atvejį 2009 metais, kuomet Kinija sudrausmino Šiaurės Korėją dėl šios branduolinių bandymų). Nėra abejonių, kad Kinija visomis priemonėmis stengsis išsaugoti nepriklausomą Šiaurės Korėją – vieningos Korėjos atveju naujoji šalis būtų valdoma iš Seulo, o tai savaime reikštų, kad Kinija tiesiogiai ribotųsi su šalimi, turinčia JAV karinių pajėgų bazes.
Kita vertus, nevalstybinėse Kinijos žiniasklaidos priemonėse galima atrasti ir kiek kitokių Šiaurės Korėjos vertinimų. Jei naujienas ir analitinius straipsnius skaitytume ne vien didžiausiuose Kinijos dienraščiuose, tokiuose kaip „Xinhua“ ar angliškai leidžiamuose „Global Times“ ir „China Daily“, galėtume pastebėti, jog nemažai Kinijos intelektualų ir užsienio politikos ekspertų išsako oficialiajam Pekinui prieštaraujančią poziciją – Šiaurės Korėja yra pernelyg nepatikima ir nestabili valstybė.
Be abejo, ir tokiuose straipsniuose galima atrasti tai, ką nuolatos deklaruoja oficialioji Kinijos Komunistų partijos pozicija - Kim Jong Unas turi palaikyti Šiaurės Korėjos stabilumą, o ekonomines reformas yra būtina tęsti ir toliau. Kita vertus, visa kita, kas yra susiję su Šiaurės Korėja, yra atvirų diskusijų objektas. Ir nors kiniškai leidžiamuose laikraščiuose kritika Šiaurės Korėjai ir nėra tokia agresyvi kaip Vakarų pasaulyje, bet ir čia galime įžvelgti aiškų nepasitikėjimą kaimynine valstybe.
Kim Jong Ilo laidotuvės (nuotr. SCANPIX)
Štai kinų kalba leidžiamoje laikraščio „Global Times“ versijoje užsienio politikos apžvalgininkas Sun Xingsongas kritikuoja Šiaurės Korėjos militaristinę politiką. „Valdant Kim Jong Ilui, Šiaurės Korėjos gyventojai turėjo susiveržti diržus vien todėl, jog jų šalis galėtų turėti pažangią karinę ginkluotę“, - gruodžio 21 dienos leidinyje piktinasi Xingsongas. Apžvalgininkas toliau kritikuoja Šiaurės Korėją, pabrėždamas, kad Kim Jong Unas nėra charizmatiškas vadovas. Be to, ateityje yra beveik neišvengiama, kad Šiaurės Korėja taps atviresnė valstybė (tuo atveju, jei šalis ir toliau nuosekliai eis Kinijos įkvėptu reformų keliu), o jos atsivėrimas internetinei erdvei galiausiai lems augantį šalies piliečių nepasitenkinimą. Xingsongo teigimu, tokiu atveju visai tikėtina, kad jaunieji šiaurės korėjiečiai galiausiai nuvers griežtąjį režimą.
Vis dėlto kodėl oficialioji Kinijos pozicija, nukreipta į užsienio „vartojimą“ (anglų kalba rašomi laikraščiai ir transliuojamos televizijos programos) taip skiriasi nuo požiūrių, kurie yra išreiškiami vietinėse žiniasklaidos priemonėse vykstančiose diskusijose?
Vienas atsakymų galėtų slypėti visuotinai išreiškiamame komunistinių valstybių principe, kuris pabrėžia visų tokių režimų vieningumą. Nesutarimai ir nesusikalbėjimas tarp Pekino ir Pchenjano tęsiasi jau keletą dešimtmečių, bet abiejų pusių nuomone, tokie ginčai niekuomet negali tapti viešais. Taigi viešojoje erdvėje Kinija ir Šiaurės Korėja visuomet kalba apie tautų tarpusavio bičiulystę, bet privačiame dvišaliame lygmenyje egzistuoja priešingos pozicijos – tą rodo tiek nuolatiniai šalių nesutarimai dėl Šiaurės Korėjos karinių manevrų, tiek neoficiali dvišalė retorika, dažnai išreiškianti menkinantį tarpusavio požiūrį.
Kim Jong Ilo laidotuvės (nuotr. SCANPIX)
Toks šizofreniškas retorikos pobūdis, kuomet pačios Kinijos vidaus diskusijose Šiaurės Korėja yra vertinama visiškai priešingai nei tada, kai apie ją kalbama užsienio, pirmiausia Vakarų pasaulio, auditorijai, geriausiai atsiskleidžia, skaitant angliškąją ir kiniškąją laikraščio „Global Times“ versijas. Kiniškoji laikraščio versija apie Šiaurės Korėją rašo žymiai kritiškiau nei angliškasis leidinys. Kuomet dezertyravo Šiaurės Korėjos pasienį saugantys pareigūnai, kiniškoji laikraščio versija apie tai parašė jau trečiajame leidinio puslapyje, tuo tarpu angliškasis leidinys apie tai net neužsiminė. Kuomet kiniškoji versija pasakojo apie planuotą pasikėsinimą į vyriausiąjį Kim Jong Ilo sūnų, angliškasis leidinys ir vėl tylėjo. Jei angliškoje versijoje yra skambiai deklaruojama apie kinų ir šiaurės korėjiečių tautų draugystę, tai kiniškame leidinyje galėsite pasiskaityti tik apie tai, jog Šiaurės Korėja yra nepatikima bei iš esmės bežlunganti valstybė. O kur dar nuolatiniai vietinėje Kinijos spaudoje pasirodantys nuogąstavimai apie galimą Šiaurės Korėjos pabėgėlių antplūdį bei piktinimasis vargstančiai kaimynei teikiama nesibaigiančia finansine parama.
Vienas Kim Jong Ilo laidotuvių transliacijos epizodas puikiai atskleidė šį šizofrenišką Kinijos požiūrį į Šiaurės Korėją. Kuomet ekrane stambiu planu pasirodė Šiaurės Korėjos įpėdinis Kim Jong Unas, vienas CCTV transliacijos komentatorių paprašė savo kolegos paaiškinti šiaurės korėjiečių intensyvių raudų ir aimanų reikšmę. Kinų komentatorius trumpam nutilo ir po to vienu sakiniu reziumavo tai, kas puikiai iliustruoja prieštaringą Kinijos požiūrį į kaimyninę valstybę: „Manau, kad šios raudos rodo, kaip stipriai Šiaurės Korėjos piliečiai myli savo lyderį, ir tai, jog jie yra pasirengę permainoms“. Tai, ar Kinija aktyviai prisidės prie Šiaurės Korėjos permainų, paaiškės tik ateityje, bet kol kas galima pasidžiaugti, jog apie tai pradedama diskutuoti ir viešai – bent jau tarpusavyje.
Taip pat skaitykite:
Kodėl Šiaurės Korėja verkia? (video) (foto)
Kas iš tiesų valdys Šiaurės Korėją: įtakingiausi šalies žmonės (foto)
Didžiausios paskutiniojo šimtmečio pasaulio lyderių laidotuvės (foto)(video)
10 faktų apie naująjį mistiškąjį Šiaurės Korėjos lyderį (foto)
