Tvirtai įsirėmęs kojomis į pikapo kėbulą, „Istoriku“ pasivadinęs ukrainiečių kovotojas įdėmiai žiūri į dangų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Jei matysiu droną, tiesiog šaudysiu, kol jis nukris. Perkirsiu jo bateriją, kamerą ar kokį nors valdiklį – viskas, jis nepasieks tikslo“, – komentavo karys „Istorikas“.
Šiose vietose budi vadinamieji rusų dronai-žudikai. Jie valandų valandas laukia savo aukos.
„Mūsų kryptimi – labai daug „žudikų“. Jūs patys matėte, kiek ten sudegusių mašinų, kiek sudaužytos technikos. Nuvažiuoti ten šansas visada lygus 50 procentų“, – sakė pilotas „Karatas“.
Priekaboje, gale, guli kai kas, ką pamatęs Rusijos FPV drono operatorius, vargu, ar praskris pro šalį – maistas, vanduo, kuras, generatoriai. Tad 93-iosios atskiros mechanizuotos brigados „Cholodny Yar“ kariai veikia itin greitai – skubiai stato ant žemės pakrautą droną, pramintą „tankeliu“ ir kuo skubiau pasitraukia.
„Mūsų užduotis buvo pakrauti šį „tankelį“, kuriuo mes vežame vaikinams į pozicijas šaudmenis, vandenį, generatorius ir kurą. Tai reiškia, kad reikia jį pakrauti, nuvežti į vietą, ten iškrauti ir greitai iš ten išvažiuoti. Po 10-15 minučių išskrenda ir FPV dronai. Nuo jų stovėjusiai mašinai pabėgti jau nepavyks“, – aiškino pilotas „Karatas“.
Kaip veikia ukrainietiški dronai?
Toliau į žaidimą įsitraukia pilotai. Jie paleidžia droną ir nukreipia jį link savo brolių – pėstininkų. Komandos ir drono judėjimą galima stebėti nuotoliu. Ir štai po kurio laiko jau kamera užfiksuoja pėstininką, iškraunantį iš „tankelio“ atsargas – užduotis įvykdyta. Tokia daugiažingsnė operacija sukurta tam, kad nereikėtų siųsti žmonių ten, kur tikimybė žūti nuo Rusijos dronų yra didesnė nei 50 procentų.
Nuo vasaros pradžios ši sausumos robotų kompleksų kuopa savo kariams pervežė dešimtis tonų krovinių.
„Tai ratinė platforma, ją naudojame ten, kur galime pravažiuoti su tokio dydžio transportu – ne pernelyg arti kovos linijos, bet ten, kur galima pervežti daug krovinių. Dabar ji gali pervežti 0,5 tonos. O ši yra vikšrinė. Ji skirta tiems atvejams, kai reikia priartėti prie kovos linijos ir pristatyti kariams maistą, vandenį. Ji gali vilkti 200 kilogramų“, – komentavo karys inžinierius „Fokusininkas“.
Dirbtuvėse inžinieriai triūsia prie savo plieninių bičiulių. Dronai būna įvairių dydžių, galios, paskirties ir kainos. Tačiau net ir nusipirkus platformą už kelis tūkstančius eurų, reikia nemažai pastangų, kad ji būtų pritaikyta tam tikroms užduotims.
„Kaip sakė vadas, duokite man 2000 dronų, aš įeisiu į Donecką. Tik be žmonių neįmanoma, nes vienai misijai, pavyzdžiui, susprogdinti, reikia 30-40 žmonių, nes yra tie, kurie jį surenka, kurie jį užtaiso, tie, kurie jį aptarnauja“, – teigė karys inžinierius.
Sausumos robotų kompleksų atsiradimas ne tik pagerino logistiką, bet ir prisidėjo prie sužeistųjų ir žuvusiųjų evakuacijos. Pavyzdžiui, kuopos vadas, šaukiniu „Elektrikas“, vadovauja operacijai, kuri skirta sužeistiesiems išgelbėti Toretsko kryptimi. Jis pasakoja, kaip maža geležinė platforma ant vikšrų atliko užduotį, kurios negalėjo atlikti nei pikapas, nei keturratis motociklas, nei šarvuota technika. O kur dar tirštas rūkas.
„Žiemą iš apsupties išvežėme du sužeistuosius, kurie ten buvo praleidę daugiau nei 100 dienų, gulėjo sužeisti daugiau nei 2 savaites, turėdami atvirus lūžius ir gana sunkius sužalojimus. Niekas negalėjo ten įeiti, nei išeiti, nei juos išgabenti. Mes paėmėme mažą droną, tokio tipo. Mes net nematėme drono, o reikėjo apeiti minas. Mums pasisekė, kad vienas iš kovotojų prie šio drono pritvirtino šiluminį šildytuvą. Ir mes matėme, kad jis juda“, – tikino kuopos vadas „Elektrikas“.
Fronte daugėja vietų, kur judėjimas tampa sudėtingas ar net neįmanomas. Tai susiję su Rusijos dronų plėtra. Anksčiau FPV veikimo zona siekė mažiau nei 10 kilometrų, o šiandien niekas nebesistebi, kad toks dronas gali smogti 30 kilometrų nuo fronto. Rusai nesibodi sugalvoti ir naujų spąstų, paversdami savo dronus uždelsto veikimo bombomis.
„Yra tokia gudrybė – čia plokštėse yra mažas GPS su maža baterija. Jis gali veikti iki pusės metų. Paėmei, atnešei į bunkerį ir į bunkerį tau atskrido. Arba daro specialiai, kad tu, pavyzdžiui, jį rastum. Bandai pašalinti GPS, o ten – minų spąstai, baterija vėliau sprogsta kartu su plastiku. Na, jie daro labai daug spąstų“, – pasakojo karys „Beprotis“.
Kalbant apie antžeminius robotizuotus kompleksus, čia lyderiai vis dėlto yra ukrainiečiai. Dronai tobulėja beveik kasdien, todėl sunku prognozuoti, kokio masto šios sistemos taps laikui bėgant.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:







































































































































































































































































































