Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, jog ne kartą teko važiuoti į policiją dėl to, kad neva jo automobiliu buvo važiuota be draudimo ar teisių, buvo nesumokėta už degalus ir pan.
Vis tik teisėsauga yra bejėgė apsaugoti pardavėjo teises – svetimų žmonių baudos į tokią situaciją pakliuvusiems lietuviams plaukia be perstojo. Kaskart iš naujo tenka įrodinėti, kad automobilis – jau seniai parduotas.
Asmuo – policijai žinomas, bet ji nieko negali padaryti
Vienas lietuvis, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ viešai pasidalijo nepavydėtina istorija su problematišku automobilio pirkėju.
Jis papasakojo, kad pardavė savo mašiną vienam asmeniui, kuris tik nusipirkęs jį po valandos užsipylė kuro degalinėje ir už jį nesusimokėjo.
„Aš sulaukiau skambučio, tačiau paaiškinus visą situaciją, kad automobilis prieš valandą buvo parduotas ir turiu pirkimo–pardavimo sutartį, nusiuntus visus duomenis, viskas tuo baigėsi“, – rašė anonimas.
Vis tik pirkėjas automobilio per 5 dienas nepriregistravo. Dėl to buvo kreiptasi į policiją, parašytas pareiškimas: „Pirkėjui – 600 eurų bauda, nes, pasirodo, policijai asmuo – žinomas ir su tokiais dalykais jau ne pirmą kart pagautas.
Istorija nesibaigia – ir parašius pareiškimą automobilio SDK (savininko deklaravimo kodas) kabo ant manęs, nes pirkėjas taip ir neprisiregistravo automobilio ant savęs.“
Nukentėjusiojo teigimu, be viso to dar baigėsi jo pirktas draudimas automobiliui ir rugsėjo mėnesį iš VMI jis gavo laišką, kad jam skiriama 30 eurų bauda, nes važiuota su automobiliu be draudimo.
„Nuvykstu į policiją, parašau pareiškimą, baudą nuima ir matau papildomus straipsnius prirašytus: vairuoja be draudimo ir neturintis teisių.
Šiandien vėl gaunu baudą už tą patį 415 str. 1 dalį (dėl neapdraustos transporto priemonės – aut. past.) ant to paties automobilio, kurio jau seniai neturiu. Kaip elgtis tokioje situacijoje? Ar įmanoma kaip nors nuimti SDK numerį?“ – teiravosi gyventojas.
Su šia problema vargsta ne vienas
Į šį įrašą sureagavę lietuviai dalinosi panašiomis ar net identiškomis istorijomis, kai pardavę automobilį gaudavo baudas už važinėjimą be draudimo, be techninės apžiūros, sąskaitas už parkingą ir kt.
Viena komentatorė nurodė, kad kaskart gavusi baudą turi įrodinėti, jog automobilis – parduotas: „Ir taip žaisite tol, kol žmogus sugalvos persirašyti ant savęs mašiną. <...> Tokia ir nauda iš to SDK kodo, kad pardavėjo jis išvis neapsaugo.“
Komentatoriai vienbalsiai teigė, kad tokia tvarka – pasityčiojimas iš pardavėjų. Mat tokioje situacijoje rankos jiems yra surištos. Vis tik nemažai jų siūlė vieną, tačiau neteisėtą išeitį.
„Pasižiūrėk, kokiame mieste važinėja, jei nedideliame – susirask tą mašiną ir nuimk valstybinius numerius. Neišgyvenk, automobilis – jo, bet, kol nepersirašė, valstybinis numeris yra tavo vardu, tai gali disponuoti juo kaip nori“, – rašė vienas vyriškis.
Kitas komentatorius rekomendavo ateityje viską deklaruoti vietoje ir neatiduoti automobilio raktelių tol, kol mašina nedeklaruota ant pirkėjo: „O taip tai be šansų čia kažką ir padaryti. Baudas gavo, gauna ir gaus. Ir nelabai, matyt, jam rūpi.“
Remiantis „Regitros“ svetainėje esančia informacija, SDK yra visoms Lietuvos transporto priemonėms privalomas 8 raidžių kodas.
SDK būtina turėti ne tik registruojant transporto priemonę, bet ir norint ją parduoti. Pasikeitus automobilio savininkui, sugeneruojamas naujas kodas.
Vis tik nei policijos, nei „Regitros“ atstovai neatsakė, ar įmanoma buvusiam automobilio savininkui pakeisti SDK.
Kelių policijos tarnyba tik nurodė, kad policija negali sulaikyti ar konfiskuoti tokio automobilio, net jei pirkėjas nesilaiko taisyklių ir dėl to baudas gauna mašinos pardavėjas.
Kartosis, kol oficialiai nepasikeis savininkas
Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 1 d. Administracinių nusižengimų registras duomenis gauna iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos.
Atstovės aiškinimu, transporto priemonės pirkėjas ir pardavėjas, sudarę pirkimo–pardavimo sutartį, ją turi deklaruoti minėtoje sistemoje.
„Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sandoris nėra deklaruotas, pranešimas apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą būna siunčiamas paskutiniam žinomam transporto priemonės savininkui. Ir tai gali kartotis, jei užfiksuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“, – teigė pašnekovė.
O „Regitra“ duomenų bazėje, pasak J. Liutkienės, informacija apie transporto priemonės savininką pasikeičia tik tada, kai naujasis savininkas deklaruoja transporto priemonės pirkimą, o pardavėjas patvirtina pardavimą.
Transporto priemonės pirkėjui nedeklaravus pirkimo, Administracinių nusižengimų registre gaunami paskutinio savininko duomenys.
Ką daryti tokiu atveju?
Anot „Regitra“ specialistų, apie pasikeitusį transporto priemonės savininką privalo pranešti abi sandorio šalys.
Pirmasis į „Regitrą“ privalo kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet ją turi patvirtinti transporto priemonės pardavėjas.
„Kai pirkėjas vengia atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, pardavėjui pageidaujant jis turi teisę išregistruoti transporto priemonę, tačiau nuosavybės pasikeitimo deklaravimo pareiga šiuo atveju išlieka.
Taip pat klientams rekomenduojame apsaugoti savo interesus iš anksto. Pavyzdžiui, galutinai atsiskaityti už automobilį ar atiduoti jo raktelius pirkėjui tik abiem pusėms deklaravus nuosavybės pasikeitimą“, – pridūrė „Regitra“ atstovai.
Kelių policijos tarnybos atstovės teigimu, gavus pranešimą iš policijos apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą tuo atveju, kai transporto priemonė jau yra parduota, būtina el. paštu susisiekti su atsakingu policijos pareigūnu ir jam pateikti pirkimo–pardavimo sutartį arba „Regitra“ pažymą, patvirtinančią transporto priemonės išregistravimo faktą.
Šiuos dokumentus būtina atsiųsti el. paštu, nurodytu pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, arba el. paštu [email protected].
J. Liutkienė paminėjo, kad kreipiantis būtina nurodyti administracinio nusižengimo numerį ROIK ir savo asmens kodą.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad toks pranešimas turi būti pateikiamas kiekvieną kartą gavus iš policijos administracinio nusižengimo protokolą iki tol, kol naujasis savininkas įregistruos transporto priemonę“, – pridūrė pašnekovė.
Baudos arba teismas
„Regitra“ atstovai įvardijo, kad, vienai pirkimo–pardavimo sutarties šaliai vengiant atlikti įstatyme nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į:
- policiją, kuri už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę. T. y. pažeidėjui skirti baudą nuo 150 iki 300 eurų, o šį pažeidimą padarius pakartotinai – nuo 440 iki 600 eurų;
- teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo–pardavimo sutarties šalį kreiptis į „Regitrą“ ir atlikti jam priklausančias pareigas, kurios užtikrintų tinkamą transporto priemonės naudojimą pagal paskirtį.
Kelių policijos tarnybos atstovė papildė, kad neįregistruota transporto priemonė viešajame eisme dalyvauti negali, dėl to naujasis jos savininkas, neįregistravęs transporto priemonės savo vardu, gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Tokiu atveju jam gali grėsti bauda nuo 50 iki 100 eurų.
