Anot Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, Rusnės seniūnijoje situacija kontroliuojama.
„Nieko baisaus nėra. Mes ir dabar važiuojame per apsemtą kelio ruožą. Estakada vietoje, kelias po potvynio irgi stovės kaip stovėjo, nes visas kelias iškaltas poliais. Mes jokios bėdos nematome“, – sako Rusnės seniūnė.
Pašnekovė sako, kad potvynis labiausiai paveikė Šilutės, Juknaičių seniūnijas. Ten apsemti ne tik vietinės reikšmės keliai, bet ir sodybos. Tuo metu rusniškiai gyvena įprastu tempu ir laukia ledonešio. Tam reikia, kad pakiltų vėjas.
„Kai pakils vėjas, atsiras bangavimas, gal tada marios pasiims ledus. Kol marios nepaims ledų, tol vanduo kils“, – kalba D. Drobnienė.
Šiuo metu ir artimiausios upės, ir Kuršių marios padengtos ištisiniais ledo luitais. Vanduo negali judėti, todėl nekrinta jo lygis. Jei artimiausiomis dienomis pakils vėjas ir iškris lietaus, kuris taip pat minkština ledus, jie ims lūžti ir judėti, o tai lems vandens subėgimą į marias.
„Kada tai bus, neaišku. Gali būti šiandien, gali būti rytoj – čia neprognozuojama“, – sako D. Drobnienė.
Nors Pamario gyventojai prie potvynių jau pripratę, gamta išdaigas krečia vis dažniau. Kasmetiniai pavasario potvyniai ankstyvėja, o kartais jų būna ir po kelis kartus per metus.
„Apie 5–6 metus mes turime ne vieną potvynį, o po 3–4 [per metus]. Potvyniai prasideda jau lapkričio–gruodžio mėnesį, nes gamtoje daug kas keičiasi“, – sako Rusnės seniūnė.
Artimiausios dienos – kritinės: viskas priklausys nuo oro sąlygų
Šilutės rajono savivaldybės Pagrynių seniūnaitijos seniūnaitis Modestas Griciūnas patikino, kad antradienį didelio vandens lygio kilimo nematyti, bet artimiausios kelios dienos bus itin svarbios.
„Šiandien viskas gražu, bet rytoj-poryt praneša didžiulius pietvakarių-vakarų vėjus. Tada turėtų prasidėti įdomumai“, – kalba jis.
Anot M. Griciūno, būtent pietvakarių-vakarų vėjas yra pavojingas, nes jis vandenį sulaiko ir nenukreipia jo į jūros pusę.
„Marios vandenį paims, bet vėjas vandenį stabdo. Tada bangų mūša būna į mūsų ir jūros pusę ir jūra nebepriima vandens iš Kuršių marių taip gerai, taip turėtų. Vanduo sukyla jūroje, Kuršių mariose, automatiškai ir upėse pradeda kilti“, – sako M. Griciūnas.
„Tik vėjas nurims ir vanduo turėtų pradėti kristi“, – priduria jis.
Tačiau jei vėjas nurims arba pasisuks iš pietų-pietryčių, vanduo ims judėti jūros link. Tada potvynis Pamario gyvenvietėse ims slūgti.
O kol kas situacija nėra tragiška, sako M. Griciūnas. Jo teigimu, vietiniams gyventojams ypatingos pagalbos, išskyrus guminių batų, neprireikė.
Paklaustas, ar nėra būdų potvynį sustabdyti iki jo piko, Pagrynių seniūnaitis šypteli: „Prieš gamtą nepapūsi. Marios visgi yra daug vandens. Su siurbliu nepapumpuosi. Gali tik pylimus tvirtinti ar dar kažką, kad nepralaužtų.“
Nėra dviejų svarbių įrenginių, galinčių sustabdyti potvynį
Nors potvynis labiausiai priklauso nuo gamtos sąlygų, žmogus gali jį suvaldyti keliais būdais. Deja, nepanašu, kad dabar jie būtų naudojami.
D. Drobnienė prisimena, kad sovietmeču Vidaus vandenų kelių direkcija Uostadvario uoste palikdavo ledlaužį. Jis, esant tokioms sąlygoms kaip šiandien, nuolat darbuodavosi: laužydavo ledą, darydavo taką ir judindavo sanklodas. Taigi nereikėdavo laukti palankių oro sąlygų, kad ledai būtų išjundinti ir vanduo galėtų bėgti į marias.
Iškovojus nepriklausomybę, ledlaužį nuspręsta parduoti. Kur jis dabar, tikslaus atsakymo nėra. Vieni gyventojai kalba, kad ledlaužis parduotas į metalo laužą, kiti tikina jį matę Klaipėdos uoste.
Kita potvynio suvaldymo priemonė – žemsiurbė. Vasaros sezonu veikiantis laivas skirtas valyti ir gilinti vandens telkinių dugną, supilti pylimus, iš vandeniu apsemtų vietų kasti naudingąsias iškasenas. Rusnės seniūnė prisimena vaikystėje žemsiurbę matydavusi ir Rusnės apylinkėse.
„Žemsiurbė žemupyje Nemuną, Atmatą valydavo, kad nebūtų seklumų, o dabar nieko negalima, visur saugomos teritorijos, todėl nieko neleidžia“, – sako D. Drobnienė.
Dabar Pamaryje nedirba nė vienas iš minėtų laivų. Nors gyvenimą potvynio metu palengvino tokie infrastruktūros sprendimai kaip Rusnės estakada, dažnai apsemiamų kaimų gyventojai su potvyniu turi kovoti patys. Tam, kad žmonės nebebūtų priklausomi nuo gamtos stichijų, D. Drobnienė siūlo galvoti, ar nereikėtų grąžinti į Pamarį ledlaužio bei žemsiurbės.
„Apie tai reikėtų pagalvoti, nes šito reikia ne tik Rusnei, bet ir Juknaičiams, Šilutei, Kintams. Dabar jau skęsta ir Klaipėdos šonas. Kažkas kažko iki galo nepadaro. Reikėtų atsigręžti į tai, kas buvo daroma“, – pažymi Rusnės seniūnė.
Šilutės gyventojams teikiama pagalba
Potvynis Šilutėje kol kas neslūgsta – vandens lygis toliau kyla, tačiau nebe taip sparčiai, kaip praėjusią savaitę, sako rajono meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, apsemtuose gyvenamuosiuose namuose likusiems gyventojams pagalbą teikia seniūnijos, taip pat – Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
„Viskas normaliai. Kūlynuose kur buvo vandens lygis pakilęs, tai dabar apie 20 cm tik pakilo, Nemunas, Atmata ties Rusne irgi tik 20 cm pakilo – nedaug. Ties Šilininkais Nemune 9 cm vandens sumažėjo. Praeitą parą buvo 1,4 metro pakilęs. Tai jau stabilizavosi tas didelis vandens pakilimo šuolis“, – antradienio rytą Eltai teigė V. Laurinaitis.
Pasak jo, dabartinis vandens lygis rajone tekančiose upėse siekia apie 380–390 cm.
„Su gyventojais viskas vyksta įprasta tvarka – yra ryšys, yra valtis, jei reikia, botus nuperkame, jei reikia kokios pagalbos – skambina. Daug kas važiuoja ir į darbus, tai jie padeda. Tai čia nieko neįprasto“, – pridūrė meras.
V. Laurinaitis pažymi, jog pavojaus potvynio vandeniui užšalti kol kas taip pat nėra, mat artimiausiomis paromis prognozuojama teigiama temperatūra. Vis dėlto, ilguoju laikotarpiu, pripažįsta V. Laurinaitis, situaciją padėtų spręsti rajone tekančių upių dugnų valymas.
„Čia jau bus tie potvyniai, jie tik didės ir ilgės. Vienintelė dar kažkokia pagalba – tai valyti upes, jų dugną, siurbti dumblą, kad būtų pratekėjimas. Tada būtų galima sumažinti potvynį“, – teigė V. Laurinaitis.
Dėl itin didelio vandens lygio savivaldybėje, Šilutės rajone praėjusią savaitę penktadienį paskelbta ekstremali situacija.
Situacijos operacijų vadovu paskirtas Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis teigė, kad gyventojai yra perspėti apsirūpinti būtiniausiais daiktais. Pasak D. Endzelio, sudėtinga nuspėti, kiek laiko truks ekstremali situacija.
Naujausia orų prognozė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenims, trečiadienio naktį kai kur, daugiausia vakariniuose rajonuose, truputį palis. Vietomis plikledis, galima lijundra. Vėjas pietvakarių, pietų, 5–10 m/s. Temperatūra nuo 4 laipsnių šalčio iki 1, pajūryje iki 3 laipsnių šilumos. Dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietvakarių, 8–13 m/s, po pietų pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra 1–5 laipsniai šilumos.
Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur krituliai, vyraus šlapdriba, sniegas. Vietomis plikledis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 9–14 m/s, naktį pajūryje, dieną daug kur gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną 0–5 laipsniai šilumos.
Penktadienio naktį vietomis truputį pasnigs, dieną daug kur krituliai (sniegas, šlapdriba). Vėjas naktį šiaurės vakarų, vakarų, dieną vakarų, pietvakarių, 9–14 m/s, vietomis gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, pajūryje 1–3 laipsniai šilumos, dieną 0–5 laipsniai šilumos.
Sausio 30 d. daugelyje šalies upių ir toliau stebimas vandens lygio kritimas, iki 132 cm per parą. Pietinėje ir pietvakarinėje dalyje, vietomis, kilimas (iki 20 cm).
Stichinis vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais 361 cm (stichinio riba 245 cm), Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne 374 cm (stichinio riba 288 cm), Gėgėje ties Plaškiais 536 cm (stichinio riba 425 cm) ir Nemune ties Panemune 603 cm (stichinio riba 560 cm).
Artimiausiu metu vandens lygis ir toliau pamažu kris.
