Baimintis šalutinio poveikio esą nereikėtų – nedideli skausmai dūrio vietoje ar nuovargis jau paskiepytiems žmonėms trunka ne ilgiau nei gavus vakciną nuo bet kurių kitų ligų, nuo kurių beveik visi esame paskiepyti vaikystėje.
Tokio ar panašaus vaizdo kaip Anglijoje, kur žmonės pasiskiepyti nuo koronaviruso jau gali tiesiog savo automobilyje, Lietuvoje teks gerokai palaukti. Tačiau pirmieji medikai vakcinos sulauks jau sekmadienį, o mokslininkai atskleidžia daugiau faktų, kas slypi pačiose vakcinų ampulėse.
Pirmiausia, Covid-19 vakciną ekspertai laiko dar saugesne nei susilpnintų virusų vakcinas, kai į organizmą patenka maža dozė paties viruso, pavyzdžiui, skiepijantis nuo tuberkuliozės. Kaip aiškina Prezidentūros suburtos sveikatos ekspertų tarybos narė Edita Sužiedėlienė, ši vakcina kitokia, gyvo viruso joje nėra.
„Ją sudaro sintetinės RNR molekulės, tai reiškia, kad tos molekulės buvo susintetintos in vitro būdu, mėgintuvėlyje, nenaudojant jokių žmogaus ar gyvūnų ląstelių. Tai labai svarbu“, – sako Vilniaus universiteto vicerektorė Edita Sužiedėlienė.
Kaip vakcina veikia? Žmogų paskiepijus į ląsteles patenka sintetiniuose apvalkaluose esančios RNR molekulės. mRNR, arba informacinės RNR dalelės, priverčia imuninę sistemą gaminti pirmiausia antigenus – koronaviruso smaigalinį baltymą, o vėliau – ir antikūnus, kurie virusą pradeda naikinti.
„Kitaip sakant, pats organizmas išmokomas gaminti antikūnus prieš viruso baltymus ir jeigu virusas pateks, jie iš karto cirkuliuos kraujuje ir iš karto įsijungs imuninė sistema“, – pasakoja virusologas Saulius Čaplinskas.
Imuninis organizmo atsakas į virusą pasireiškia jau po pirmųjų 12-os dienų. Visgi, kad apsauga būtų maksimali, reikia ir antros dozės, ją žmogus turi gauti praėjus trims savaitėms po pirmojo skiepo. Visiškai imunitetas susiformuoja per mėnesį. Vakcinos efektyvumas siekia 95 procentus.
„Viena aišku – kad žmonės, kurie dalyvavo klinikiniuose tyrimuose, nė vienam neišsivystė sunki koronavirusinės infekcijos eiga. Kitaip sakant, nekyla abejonių, kad šitas virusas efektyviai apsaugo nuo sunkios klinikinės eigos“, – teigia S. Čaplinskas.
O bandymuose dalyvavo 70 tūkst. žmonių. Nė vienas, beje, nuo vakcinos ir nemirė. Tiesa, skiepytis nuo Covid-19 kol kas mokslininkai nerekomenduotų nėščiosioms ir vaikams, nes vakcinos poveikio jiems dar niekas nesuspėjo ištirti.
Visgi ir pačios vakcinos artimiausią pusmetį nebus tiek daug, kad užtektų ir sveikiems jauniems žmonėms. Sunkiai kitomis ligomis sergantiems pacientams dėl skiepų reikėtų konsultuotis su savo gydytojais. Tačiau visiems kitiems vakcina vienodai efektyvi.
„Skirtingoms amžiaus grupėms efektyvumas panašus ir siekia 95 proc. Taip pat svarbi žinia, kad rizikos grupės, kurios susijusios su Covid-19 liga – sergantys astma, obstrukcine plaučių liga, cukriniu diabetu, turintys viršsvorio, hipertenziją, vakcinos efektyvumas šioms rizikos grupėms siekia panašų lygį“, – kalbėjo E. Sužiedėlienė.
Kas vis dar nėra aišku – kokiam laikui po skiepo išsilaikys imunitetas, kol kas mokslininkai mano, kad poveikis išliks 5-9 mėnesius. Dar nežinia, ar užteks minėtų dviejų dozių, ar skiepytis reikės kasmet, kaip nuo gripo. Dėl Britanijoje atsiradusių ir veikiausiai jau visur pasklidusių viruso mutacijų specialistai į paniką nepuola – jei efektyvumas ir sumažėtų, esą vakciną nesudėtingai būtų galima modifikuoti. Nebijoti mokslininkai ragina ir šalutinio skiepų poveikio.
„Dauguma šalutinių poveikių yra vietinės reakcijos, jie dažniausiai pasireiškia skiepijamiems žmonėms. Tas reakcijas kiekvienas iš mūsų esam patyrę, tiek vaikystėj skiepijęsi, tiek dabar besiskiepijantys nuo sezoninių virusinių ligų“, – sako E. Sužiedėlienė.
Dažniausiai žmonėms pasireiškia trumpalaikis skausmas dūrio vietoje, nuovargis, galvos ar raumenų skausmas. Tačiau tai praeina po vienos-dviejų dienų ir pasekmių sveikatai nesukelia.
„Buvo daug kalbama apie dvi moteris, kurioms pasireiškė alerginės reakcijos. Bet alerginės reakcijos pasireiškė dviem moterims iš 140 tūkst. paskiepytų asmenų. Iš tokio kiekio žmonių dažniau pasireiškia alerginės reakcijos į maistą, į bet ką kita“, – pasakoja S. Čaplinskas.
Ir viruso, ir vakcinos neigėjams ekspertai siunčia žinutę.
„Nėra jokių beždžionių liekanų jokiuose skiepuose. Nėra jokių „čipų“ jokiuose skiepuose. Skiepai yra saugūs ir jie kuriami tam, kad žmogus išvengtų ligos, o ne tam, kad susargdintų“, – teigia S. Čaplinskas.
Skiepai laikomi vienu svarbiausių žmonijos išradimų, vien dėl jų išnyko raupai, o tymai, kokliušas ar raudonukė veiksmingai valdomi. Tiesa, skiepų neigėjai istorijoje irgi jokia naujiena. Štai kokiais plakatais tie patys anglai prieš šimtą metų skiepus vadino Šėtono sumanymu.
