Sausio 25 diena buvo ypatinga – vyko žiemos pusiaužiemis. Šią dieną buvo galima nuspėti, kokie orai mūsų laukia.
Anksčiau žmonės tolimesnius orus nuspėdavo pagal barsuko pėdsakus miške – jei miške yra randami barsuko pėdsakai, vadinasi, kad šilumos greitai nesulauksime, o jei barsuko pėdsakų nėra – vadinasi galima tikėtis šiltų orų.
Didelių šalčių nebebus
Etnologas pats vaikščiojo Kazlų Rūdos miškuose. Tą dieną buvo apsiniaukę, tačiau nors ir barsuko pėdsakų nerado, bet apsiniaukęs oras rodo, kad barsukas turbūt buvo iškišęs nosį, juolab, kad nebuvo šalta.
„Jei rytas būtų buvęs saulėtas, tada barsukas išsigąsta savo šešėlio ir sprunka į savo uolą toliau miegoti ir gulasi ant to paties šono. Kadangi ant nugulėto šono miegas prastas, jis labai greitai prabunda ir todėl pavasaris greitai ateina“, – paaiškino L. Klimka.
Etnologas taip pat atskleidė, kad nors ir šilumos dar kurį laiką palaukti reikės, tačiau didelių šalčių sulaukti nebeturėtume.
„Kai kurie požymiai rodo, kad didelių šalčių nebus. Pavyzdžiui, mieste ir kiemuose nesimato sniegenų, o įprastai jas atgina šaltis, kuris atkeliauja su ciklonu.
Apskritai, šiais metais orų prognozes nuspėti yra labai sudėtinga, nes yra daug faktorių, kurie išmuša įprastines oro cirkuliacijas. Pavyzdžiui, yra didelis saulės aktyvumas, didelis magnetinio lauko mažėjimas, vandenyno srovės pakitimas. Nepamirškime ir karo Ukrainoje, kur naudojamos raketos, kurios sudrasko atmosferos sluoksnius“, – pasakoja etnologas.
Šiandien – ypatinga diena
L. Klimka įspėja, kad turėtume sulaukti ir nemažai lietaus: „Nors ir dabar Lietuvoje nemažai sniego. Įprastai būna balansas, jei vienu metu daug kritulių, tai kitu metu yra gerokai sausiau, tačiau nusimato ilgas pavasaris, todėl bus daug ir lietaus.“
Šiandien yra ypatinga diena – Grabnyčios. Tai katalikų šventė, švenčiama vasario 2 dieną. Šią dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Lietuvoje švenčiamos pagal Romos apeigyną, procesija atliekama bažnyčioje. Šventė simbolizuoja Jėzaus paaukojimą ir jo motinos Marijos palaiminimą bažnyčioje.
„Ši diena jau yra stipresnis lūžis. Būdavo sakoma, kad nuo Grabnyčių, galima nebešildyti gryčių, Grabnyčių dieną varvekliai tysta nuo stogo, o tai jau pavasario požymis.
Šią dieną mūsų protėviai žiūrėdavo ar diena saulėta. Kokia ta diena – toks bus ir pavasaris. Spręsdavo, ar pavasaris ateis greitai, ar jo teks palaukti“, – papasakojo L. Klimka.
