REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas antradienį sprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo, tačiau pritrūkus balsų įstatymui nebuvo pritarta. Projektu siūloma, kad vadovai galėtų eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat siekiama apriboti ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijas.

Seimas antradienį sprendė dėl „amžinųjų“ ligoninių vadovų kadencijų ribojimo, tačiau pritrūkus balsų įstatymui nebuvo pritarta. Projektu siūloma, kad vadovai galėtų eiti ne daugiau kaip dvi po 5 metus trunkančias kadencijas iš eilės. Tiesa, tai pačiai įstaigai jie galėtų vadovauti praėjus „atšalimo“ laikotarpiui. Įstatymu taip pat siekiama apriboti ir įstaigų padalinių ir filialų vadovų kadencijas.

REKLAMA

Iš 61 užsiregistravusio Seimo nario balsavo 60, „už“ – 59, 1 susilaikė. Įstatymų pataisoms priimti reikia, kad balsavime registruotųsi ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Įstatymo projektu numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų, išskyrus viešąsias įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovų kadencijos būtų ribojamos 5 metams.

REKLAMA
REKLAMA

Tos pačios įstaigos vadovu tas pats asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Tai reiškia, kad jis tai pačiai įstaigai galėtų vadovauti po „atšalimo“ laikotarpio. Tiesa, įstatymas nedraus jam kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.

REKLAMA

Kadencijas skaičiuotų nuo įstatymo įsigaliojimo

Numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į įstaigų vadovų arba jų padalinių ar filialų vadovų pareigas tam tikram nustatytam terminui paskirti asmenys jas toliau eitų iki numatyto termino pabaigos. Tai reiškia, kad vėliau jie galėtų pretenduoti eiti pareigas dar dvi kadencijas po 5 metus.

Įstaigų vadovai bei šių įstaigų padalinių ir filialų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į atitinkamų įstaigų vadovų arba jų padalinių ar filialų vadovų pareigas neterminuotai, toliau eitų pareigas iki atitinkamos nurodytos dienos.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, jei asmuo pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ėjo aštuonerius metus ir daugiau, jas eis iki 2024 m. sausio 1 d. Jeigu pareigas ėjo daugiau negu šešerius metus, tačiau mažiau nei aštuonerius metus, – iki 2025 m. sausio 1 d. ir pan.

Siekia spręsti mobingo problemas

Pokyčiai dėl kadencijų skaičiaus ribojimo argumentuojami, kad galimybė prie įstaigų vairo stoti naujiems vadovams ne tik užkirstų kelią įstaigoms vadovauti ištisus dešimtmečius, bet ir padėtų spręsti ir sveikatos sektoriuje įsišaknijusias mobingo problemas.

„Kai neribojamas kadencijų skaičius, atsiranda tam tikra vadovo neliečiamybė.“

„Šis vadovų kadencijų klausimas Seime ne pirmą kartą – 2011 m. svarstytas, tada prie jo grįžta 2018 m., 2019 m. ir galiausiai 2021 m. tuometinio ministro Verygos siūlymu. Kadencijos egzistuoja švietimo, kultūros įstaigose, teismų, valstybės kontrolės, prokuratūros vadovų kadencijos ir eilės kitų valstybės institucijų. Šiuo metu Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose matome ne vieną ir ne du, o keliolika ir daugiau atvejų, kai vadovai užima pareigas net kelis dešimtmečius iš eilės. Kai neribojamas kadencijų skaičius, atsiranda tam tikra vadovo neliečiamybė“, – balsuoti „už“ ragino viena siūlymo iniciatorių Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jos manymu, dėl kadencijų ribojimo vadovai taptų suinteresuoti pasiekti kuo geresnių rezultatų ir dalintis savo gerosiomis praktikomis ir kitose įstaigose.

Eksministras Aurelijus Veryga savo ruožtu siūlė apskritai nesvarstyti ligoninių vadovų kadencijų klausimo, mat jo net nebuvo pirminiame įstatymo projekte, tačiau šis siūlymas Seime dar antradienį buvo atmestas.

„Mūsų siūlymas atsisakyti kadencijų skaičiaus apribojimo. Ir jis buvo užregistruotas dėl to, kad pirminiame įstatymo variante nesiūlėme riboti vadovų kadencijų skaičius, siūlėme įvesti kadencijas ten, kur jų apskritai nebuvo. Nes, mūsų manymu, ir komitetas buvo vienu metu taip nusprendęs, kad pasigilinsime į šį klausimą, įvertinsime rizikas, ar tai nesukelia tokių pačių rizikų kaip sukėlė švietimo sistemoje“, – posėdžio metu kalbėjo jis.

REKLAMA

Ketvirtadienį eksministras ragino balsuoti prieš savo paties projekto, mat „jis buvo išdarkytas“.

„Pirmą kartą gyvenime balsuosiu ir raginiu kitus balsuoti prieš savo projektą. Aš jau kolegoms, kurie jį išdarkė, sakiau kelis kartus, kad jūs sugadinsit, ką buvo galima pasiekt ir žengt žingsnį į priekį, dėl ko būtų sutarę didžioji dalis Seimo“, – kalbėjo jis.

Nuogąstauja, kad nebus iš kur paimti ligoninių vadovus

Dar anksčiau Sveikatos reikalų komitete vykusiose diskusijose dalis sistemos dalyvių įžvelgė neigiamas tokio įstatymo pasekmes. Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus įspėjo, kad sveikatos politikams jau greitai teks sukti galvą, kur surasti įstaigos vadovų.

REKLAMA

„Net neabejoju, kad kelerių metų laikotarpyje rinksimės ir diskutuosime, kad nėra kam vadovauti padaliniams, skyriams ir įstaigoms, nes ta vieta natūraliai taps turbūt mažiausiai patraukli visoje ligoninėje ar poliklinikoje“, – komentavo jis.

Jam antrindamas Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris priminė, kad vadovams ir dabar yra įvestos 5 metų kadencijos, yra konkursai, kuriuos rengia steigėjas.

Įstatymo projekto pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų