• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasirodžius preliminariems duomenims apie 2016 m. biudžetą, aiškėja, kad išlaidos ir toliau didės, o pajamų numatoma mažiau. Seimo opozicijos atstovai tikina, kad kitų metų biudžetas yra rinkiminis, o tai reiškia, jog valdantieji, norėdami įtikti rinkėjams, jau dabar nusispjaudami į fiskalinės drausmės taisykles siekia didinti išlaidas.

Pasirodžius preliminariems duomenims apie 2016 m. biudžetą, aiškėja, kad išlaidos ir toliau didės, o pajamų numatoma mažiau. Seimo opozicijos atstovai tikina, kad kitų metų biudžetas yra rinkiminis, o tai reiškia, jog valdantieji, norėdami įtikti rinkėjams, jau dabar nusispjaudami į fiskalinės drausmės taisykles siekia didinti išlaidas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip nurodoma pirmadienį Vyriausybėje pradėtame svarstyti 2016 m. projekte, biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, mažėja 1,2 proc. (96 mln. eurų) iki 7,893 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos auga 1 proc. (88 mln. eurų) iki 8,485 mlrd. eurų. Mažesnės pajamas lems 13,6 proc. (317 mln. eurų) iki 2,006 mlrd. eurų mažėjanti Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos suma. Be jos valstybės biudžeto pajamos turėtų išaugti 3,9 proc. (221 mln. eurų) iki 5,887 mlrd. eurų, tačiau šiuo atveju išlaidos augtų net 6,7 proc. (405 mln. eurų) iki 6,479 mlrd. eurų.

REKLAMA

Biudžeto išlaidas kitąmet didins bazinių pensijų, minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dalies (NPD) didinimas nuo sausio, socialinių ir kultūros darbuotojų atlyginimų didinimas bei padidintos lėšos krašto gynybai.

Prognozuojama, kad nominalus valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 1,3 proc. BVP, o skola sieks 40,8 proc. BVP. 2016 metų valstybės biudžeto projektas iki spalio 15 dienos turi būti pateiktas Europos Komisijai (EK), kuri savo pirminę išvadą pateiktų iki spalio pabaigos.

REKLAMA
REKLAMA

Stebėjosi, jog neužkuriamas pagrindinis šalies variklis

Portalo tv3.lt kalbintas Seimo opozicijos lyderis, konservatorių partijos vienas vadovų Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, kad MMA, pensijų ir NPD didinimas yra suprantamas ir dėl to nerimauti nereikėtų, tačiau ekspremjeras atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte ir toliau atsispindi kitos valdančiosios koalicijos požiūrio į šalies iždą ydos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aišku, kad tendencija, jog deficitas nemažėja ir visi Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai siekti subalansuoto biudžeto artimiausiu metu ir siekti perteklinio biudžeto, matosi, kad nebus įgyvendinti.

Jau dabar matome, kad vienintelis dalykas, kurį skelbia šita valdžia, yra įvairių socialinių išmokų auginimas. Aišku, kai kurios natūraliai turi augti, tačiau kai viską sudedame į vieną vietą – ir minimalios algos auginimas, ir pensijų didinimas, ir neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas – tai iškyla daug abejonių, ar yra viskas racionaliai suskaičiuota ir ar nėra čia kažkokių priešrinkiminio populizmo elementų, ypač, kai matome, kad Lietuvos ekonomikos augimas lėtėja ir tai, jog per paskutinius trejus metus yra visiškai sustojęs eksporto augimas. Kitaip sakant, pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis yra visiškai užgesęs“, – komentavo A. Kubilius.

REKLAMA

„Deja, iš šitos valdžios mes nematome jokių pastangų tą variklį kaip nors užkurti, matome pastangas tik didinti įvairias socialines išlaidas. Be abejo, eksporto sulėtėjimas yra sietinas ir su tuo, kad Lietuvoje pradėjus augti darbo užmokesčiui, mažėja Lietuvos eksporto konkurencingumas“, – tęsė Seimo opozicijos lyderis.

Anot jo, baimintis, kad Lietuvą galėtų ištikti 2008 m. krizė, kai šalies BVP smuko daugiau negu 10 proc. nereikėtų, tačiau rizikų, jog ekonomika gali smukti, išlieka.

REKLAMA

„Tos pasaulinės krizės galbūt negalime įžiūrėti požymių, nors, kaip pasaulio ekonomikos reagavo į Kinijos šiokį tokį pasvyravimą, tai matome, jog visa situacija yra pakankamai tokia pasaulyje išsinervinusi, tai bet koks krustelėjimas didesnis Kinijoje gali smogti visam pasauliui, tame tarpe ir Lietuvai, visiškai netikėtai ir labai skausmingai. Tada bet kokie disbalansai – ir deficito nemažėjimas, ir augantis einamosios sąskaitos deficitas, ir sustojęs eksportas – gali tapti vėl pakankamai skausminga lietuviška liga“, – sakė aiškino A. Kubilius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Augame tik ES pinigų dėka?

Kitas parlamento opozicijos atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas, vertindamas preliminarius duomenis apie kitų metų valstybės biudžetą, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos ekonomika bent pastaruoju metu iš esmės auga ES pinigų sąskaita.

„Matote, kad tas BVP augimas yra toks įdomus. Praktiškai mes iš tikro turėsime augimą BVP 1,6-1,8 procento, bet tas augimas pagrinde gausis ne vietinių resursų sąskaita, bet Europos Sąjungos paramos sąskaita, nes Europos parama, tai yra pusantro milijardo eurų, kurie ateina, duoda padidėjimą BVP apie 3 procentinius punktus. Tai, kadangi 3 procentai priauga dėl Europos Sąjungos paramos, o bendras yra 1,6 procento, tai reiškia vidinis ekonomikos augimas yra su 1 procentu minusu praktiškai“, – savo įžvalgomis su portalu tv3.lt dalijosi liberalas.

REKLAMA

K. Glaveckas pabrėžė, kad 2016 m. biudžetas yra paskutinis šios valdančiosios koalicijos formuojamas biudžetas prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, taigi, anot jo, neabejotina, jog išlaidas gali būti mėginama didinti dar labiau.

„2016 metų biudžetas yra rinkiminių metų biudžetas. Prieš rinkimus, prieš vestuves labiausiai meluojama, tai šia prasme visi nori atrodyti gražesni ir didinti tas išlaidas. Aš neįsivaizduoju, ko reikės laukti iš dabartinės daugumos, nes jų vektoriai yra labai skirtingi, pavyzdžiui, minimalios algos didinimas gali pareikalauti, jei tie dydžiai būtų priimti, kaip siūlo Darbo partija (MMA didinti iki 437 Eur – tv3.lt), didžiulio disbalanso. Neužmirškime, kad be minimalios algos yra eilės visų kitų projektų – ir socialinių, ir ekonominių, pensijų dalies perkėlimas į biudžetą ir panašiai“, – pažymėjo K. Glaveckas.

REKLAMA

Profesorius akcentavo, kad formuojant kitų metų biudžetą, reikia būti budriems ir dėl rizikų, susijusių su skolinimosi tarptautinėse rinkose sąlygų.

„Neaišku, kaip po naujų metų, ar Federalinė rezervų sistema pakels skolinimosi palūkanas nuo 0,25 iki 0,5 proc., kas automatiškai ir Europoje pabrangins paskolas, skolų aptarnavimas pabrangs. Kitaip tariant, rizikų yra gana daug, o tokių stabilizuojančių, tvarumą palaikančių veiksnių ypatingai yra mažai iš politinės pusės, nes rinkimai ir dabartinės politinė dauguma neturi vieningos daugumos. Atskirtų, tik interesais palaikomų partijų susitarimas yra, bet ne vieninga politinė valia. Dėl to, kad reikia išsilaikyti valdžioje, kad būti prie aruodo, tai dėl to ir laikosi“, – aiškino K. Glaveckas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Liberalas vylėsi, jog EK, įvertinusi 2016 m. Lietuvos biudžeto projektą, nuslopins politikų norus didinti valstybės išlaidas.

Ekonomistas: bus kova

Portalo tv3.lt kalbintas banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškino, kad kitų metų biudžeto projekte pajamos mažėja, išlaidos auga dėl kelių veiksnių. Anot jo, tokia situacija yra dėl mažesnės ES paramos kitąmet, dėl didesnių biudžeto asignavimų savivaldybėms.

REKLAMA

„Gal tai yra gerai, nes šiek tiek buvo krizės laikotarpiu savivaldybės nuskriaustos, asignavimai sumažinti, procentas gyventojų mokesčių sumažintas ir dėl to mes matėme, kad, tarkime, Vilnius pradėjo strigti, buvo iškilus grėsmė, kad Vilnius apskritai gali bankrutuoti“, – teigė Ž. Mauricas.

„Pirminis, mano vertinimu, biudžeto pasiūlymas galėjo būti šiek tiek konservatyvesnis, kad pasiliktų erdvės deryboms su koalicijos partneriams politiškai, nes, jeigu mes visgi pradėsime išlaidauti prieš rinkimus, tai vėliau vėl gali grėsmė iškilti, kad Lietuva gali užlipti ant to paties grėblio, kai, ekonomikai augant, yra išlaidaujama šiek tiek per daug negu turėtų ir tada išsiskirtume iš Baltijos, nes nepamirškime to, kad estai turi perteklinį biudžetą vėl“, – savo įspūdį apie 2016 m. biudžeto projektą apibūdino ekonomistas.

REKLAMA

Ž. Maurico teigimu, kitų metų biudžetas priklausys ir nuo Europos Komisijos, kuri vertins biudžeto projektą, verdikto.

„Dabar bus įdomu stebėti kovą, viena vertus, vietos politikų, kurie prieš rinkimus stengsis, kiek įmanoma, labiau didinti išlaidas ir, kita vertus, Europos Komisija įdomu, ką pasakys, nes dabar pirminis biudžeto pasiūlymas turi būti siunčiamas Europos Komisijai. Taigi, dabar matysime įdomius debatus ir priklausys labai nuo to, koks kompromisinis variantas bus surastas – ar bus pasiduota visgi populistiniams pažadams, galimai net pažeidžiant Fiskalinės drausmės įstatymą“, – komentavo banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomisto manymu, nepaisant to, kad didelių kataklizmų tarptautinėje finansų arenoje neprognozuojama, į tai būtina atkreipti dėmesį. Be to, Ž. Mauricas pažymėjo, jog kitų metų biudžetas gali būti kaip niekad apipiltas įvairiais, su 2016 m. Seimo rinkimais susijusiais pasiūlymais, kurie gali auginti biudžeto išlaidas.

„Dabar pasipils, manyčiau, labai daug pasiūlymų, kaip galima didinti išlaidas. Apie pajamų didinimą pasiūlymų turbūt daug nebus, nes, tarkime, mokesčių kėlimas ar kiti dalykai, prieš rinkimus nebūtų populiaru“, – kalbėjo ekonomistas.

Be to, pasak Ž. Maurico, Lietuva ir toliau turėtų gerinti mokesčių surinkimą.

„Lietuva pasižymi Europos Sąjungoje, kad surenkamų mokesčių ir BVP santykis yra mažiausias. Dabar galbūt aplenkėme kelias valstybes, bet čia dar yra daug neišartų dirvonų ir mes galėtume pasikelti savo biudžeto pajamas 1-2 milijardais eurų, jeigu geriau surinktume mokesčius. Jeigu mes surinktume tuos milijardus, tai mes ne tik neturėtume deficito, bet ir turėtume perteklių“, – akcentavo pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų