Kaip numatyta Baudžiamojo kodekso pataisose, tas, kuris suklastojo transporto priemonės ridą, bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šią nusikalstamą veiką atsakys ir juridinis asmuo.
Už šiuo teisės akto pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, 2 pataisoms nepritarė, 4 susilaikė.
Baudžiamojo kodekso pataisų autorius, Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis teisės akto aiškinamajame rašte pažymi, jog transporto priemonių odometro duomenų klastojimas Lietuvoje yra seniai visiems žinoma problema, kurią būtina spręsti.
„Niekam ne paslaptis, jog didžioji dauguma Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių yra atsuktais odometrais ir nurodyta mažesne rida. Skelbimuose siūloma ne tik pakeisti esamus parodymus, bet ir jo gedimo atveju atstatyti esamus parodymus „pagal poreikius“. Automobilis su nurodyta mažesne rida yra ne paprastas pirkėjo apgavimas, bet ir kelia realią grėsmę juo važiuojant“, – teisės akto pakeitimo aiškinamajame rašte dėsto K. Masiulis.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad Lietuva, nekriminalizuodama ridos klastojimą, atsilieka nuo kitų Europos šalių, kurios su šia problema sugeba efektyviai kovoti.
„Mūsų šalis yra bene vienintelė Europoje, kurioje legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą. Štai, Jungtinėje Karalystėje Vartotojų Teisių Apsaugos tarnybos tinklapyje nurodoma, kad už ridos klastojimą keli piliečiai buvo pasodinti į kalėjimą, o Vokietijoje ridos duomenų falsifikatoriui pirmą kartą yra skiriama 7000 eurų bauda, o už antrą kartą taikoma reali laisvės atėmimo bausmė“, – komentuoja K. Masiulis.
Seimo narys įsitikinęs, jog už transporto ridos klastojimą numačius baudžiamąją atsakomybę, teisėsaugos institucijos įgis teisę bausti tokia veikla užsiimančius asmenis ir dėl to sumažėtų klastojimo atvejų, o pirkėjų interesai būtų geriau apsaugoti.
