„Derybų metu turėjome diskusiją dėl besibaigiančio bankų solidarumo mokesčio. Kadangi jis yra laikinas, mes kaip alternatyvą siūlėme finansinio stabilumo mokestį. Tiesa, koks jis būtų ir kaip jis veiktų – sprendimo tikrai nėra“, – Eltai ketvirtadienį sakė A. Norkienė.
„Manau, kad logiška būtų susėsti kažkokiai darbinei grupei, kartu su naujuoju finansų ministru, ir savo matymus bei vizijas susidėlioti. Galbūt taip gims koks kompromisinis šio mokesčio variantas“, – teigė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽ-KŠS) frakcijos parlamente narė.
Naujosios Vyriausybės programoje įrašytas punktas su siūlymu taikyti finansinio stabilumo mokestį, kuris būtų skaičiuojamas nuo įsipareigojimų, neįvardijant, nuo kokių konkrečiai.
Tačiau programoje neužsimenama kitąmet galioti baigiančio bankų solidarumo mokesčio pratęsimą.
Krašto apsaugai skirtą komercinių bankų mokestį Seimas įvedė 2023-ųjų gegužę, o pernai vasarą jį pratęsė vieneriems metams.
Paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas kol kas neišreiškė palaikymo finansinio stabilumo mokesčiui – politikas tikina, kad bankai jau moka padidintą pelno mokestį, o jų įsipareigojimai yra apmokestinti indėlių draudimo įmoka.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
