• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime ketvirtadienį vyko konferencija „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo mokyklose“. Jos dalyviai, aptardami vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijas, jų psichinę sveikatą bei pagalbą vykdant psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją akcentavo, kad siekiant šių tikslų reikia pasitelkti įvairias priemones. Tačiau svarbiausia – formuoti visuomenės požiūrį, kad narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra destruktyvus reiškinys.

REKLAMA
REKLAMA

Geriausia prevencija – užimtumas

„Dalyvavimas joje duoda laba didelės naudos“, – kalbėdama apie organizacijos „Europos miestai prieš narkotikus“ veiklą konferencijos dalyviams sakė docentė Natalja Istomina, Klaipėdos miesto savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė, tarybos narė.

REKLAMA

Viena iš organizacijos veiklos krypčių, sakė ji, 15-16 metų mokinių tyrimai ir apklausos. Į specialiai parengtus klausimynus Lietuvos moksleiviai atsakė ir pastarosiomis dienomis.

N. Istominos teigimu, 2012 metų tyrimo rezultatai dabar apdorojami, o 2006-2008 metų tyrimo duomenimis rūkančių asmenų šiek tiek sumažėjo, tačiau didėjo vartojančių alkoholį.

„Ypač reikšmingai nuo 2006 iki 2008 metų padidėjo paauglių, kurie vartoja narkotines medžiagas“, – apgailestavo N. Istomina.

REKLAMA
REKLAMA

Ji atkreipė dėmesį, kad tyrimo duomenimis, tėvai dažniausiai žinojo, su kuo vaikai leidžia vakarus, tačiau 2006 metais tokių buvo daugiau negu 2008 metais.

„Bendraamžių įtaka kaip rizikos faktorius didėja. <...> dalyvavimas sportinėje veikloje didėja, tačiau tėvų įtakos pokyčių yra tiek teigiamų, tiek ir neigiamų“, – sakė konferencijos dalyviams N. Istomina.

Ji pasakojo, kad daugelyje Klaipėdos mokyklų šiemet tikrinama aplinka. Prieš metus atlikus bandomąjį tyrimą dviejose iš trijų įstaigų buvo aptikti narkotinių medžiagų pėdsakai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Prevencinės priemonės yra veiksmingos, bet užimtumas yra efektyviausia prevencija. Todėl renkama sveikiausia klasė, vyksta įvairios šventės, kitais būdais skatinamas mokinių užimtumas“, – konferencijoje sakė N. Istomina.

Jos teigimu, itin veiksminga priemonė buvo akcija, kurios metu mokiniams buvo pasiūlyta panaudoti girtumą imituojančius akinius. Po jos esą ne vienas paauglys apsisprendė nevartoti alkoholio.

Šios organizacijos, kuri įkurta 1994 metais, veikloje jau 15 metų dalyvauja Klaipėda. Taip pat joje dalyvauja Vilnius ir Kaunas.

REKLAMA

S. Čaplinskas: vartoti narkotikus kvaila

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius  prof. Saulius Čaplinskas konferencijoje tvirtino, kad svarbiausia nustatyti, kokie  poveikio būdai yra patys efektyviausi.

„Neveiksmingi bus jokie švietimo renginiai, jeigu nerems visuomenė“, – sake jis, kviesdamas apsispręsti, ar psichotropinių medžiagų vartojimas yra destruktyvus reiškinys.

Jo teigimu, ne atsitiktinai vienose šalyse narkotinių medžiagų vartojama mažiau, kitose daugiau.

„Švedijoje jau pieš dešimtmečius visos politinės partijos yra vieningai sutarusios, kad turi būti nepakantumas narkotikams. Ir visuomenės palaikymas yra didelis“, – aiškino S. Čaplinskas. O Graikijoje, anot jo, narkotinių medžiagų vartojama mažai dar ir dėl to, kad jaunimas retai būna be suaugusiųjų.

REKLAMA

S. Čaplinsko teigimu, norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia laikytis pozicijos, kad šeimos, visuomenės interesai yra aukščiau už žmogaus laisvę pasirinkti, ar jam vartoti narkotikus.

Jis sakė, kad reikia siekti įtvirtinti visuomenėje požiūrį, jog vartoti narkotikus ne tik netoleruotina, bet „paprasčiausiai kvaila“.

S. Čaplinskas pabrėžė, kad kuo anksčiau vaikas pradės rūkyti ir gerti, tuo didesnė tikimybė, kad vėliau jis pradės vartoti narkotines medžiagas, o kuo geresni jo santykiai šeimoje – tuo ši tikimybė mažesnė. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kuo turiningesnis paauglių laisvalaikis, tuo labiau mažėja aplinkos veiksnių rizika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Socialiniai pedagogai – ne stebukladariai

Kalbėdama apie socialinių pedagogų ir psichologų vaidmenį siekiant gerinti vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją, psichologė, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Roma Pivorienė pabrėžė, kad jie turėtų būti tais žmonėmis, kuriais vaikai galėtų sekti.

Ji apgailestavo, kad švietimo pagalbos specialistų mokyklose mažėja, tačiau teigė mananti, kad tai priklauso ne tik nuo lėšų, bet ir nuo nuostatų – ar suprantamas tokių specialistų poreikis. Tačiau jie vieni stebuklų nepadarys, pabrėžė R. Pivorienė.

REKLAMA

„Bet jie gali šviesti šeimas, pedagogus, jie gali padėti, kai yra tikrai blogai“, – tvirtino psichologė, ragindama rasti galimybių nemažinti šių specialistų skaičiaus.

Norite, kad vaikai nerūkytų – nerūkykite patys

„Rūkymo paplitimas priklauso nuo daugelio veiksnių. <...> Rūkančių mokinių gali padaugėti, jeigu tabako firmos įvestų kokią nors jiems tinkamą naujovę, o jeigu kuri nors mokykla imsis kokių nors konkrečių priemonių, toje mokykloje rūkančių mokinių gali sumažėti“, – konferencijoje pabrėžė Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Antanas Goštautas.

REKLAMA

„Problema yra valstybinė, problema yra visuomenės, ir nereikia galvoti, kad atskira mokykla gali spręsti šią problemą“, – pabrėžė A. Goštautas, pridurdamas, kad tai, jog valdžios institucijų priemonės neduoda norimų rezultatų rodo, kad tos priemonės nelabai tinkamos. „Jeigu parduotuvė bijos parduoti nepilnamečiams, jeigu tėvai namuose rūkys mažiau – tai ir bus prevencija“, –  pateikė jis pavyzdį.

Anot A. Goštauto, dėmesį reikia skirti informacijos apie rūkymo žalą sklaidai, domėtis, kaip vaikai suvokia rūkymo pasekmes. Jis pabrėžė, kad didelės įtakos turi ne tik tai, ar rūko tėvai, bet ir vaikus supanti viešoji aplinka, todėl žalingų įpročių prevencijai ypatingai svarbu, kad jų netoleruotų visuomenė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto tyrimai rodo, kad daugelyje Lietuvos mokyklų moksleivių požiūris į rūkymą keičiasi – suvokiančių, kad tai žalingas įprotis, ir svarstančių, jog reikėtų nerūkyti, daugėja.

Konferencijos, kurią surengė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Švietimo ir mokslo ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, dalyviai kalbėjo apie vaikų psichinę sveikatą ir jos sąsajas su socialiniais veiksniais, pagalbą vykdant psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją. Renginyje taip pat buvo analizuojama pirmuosius metus  bendrojo ugdymo įstaigose veikiančių Vaiko gerovės komisijų patirtis, aptartos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvoje tendencijos.

Taip pat skaitykite:

Valstybė neranda dviejų tūkstančių vaikų

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų