• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Futbolas – iš esmės netobulas žaidimas. Juk aišku, kad kamuolį valdyti kojomis daug sunkiau negu rankomis. Būtent dėl to kamuolį komanda dažnai praranda, padėtis gali dramatiškai keistis, žaidimas neretai būna dinamiškas bei permainingas ir dėl to patrauklus. Rankomis žaidžiamas futbolo analogas (kuris taip ir vadinamas – rankinis) yra kur kas stabilesnis, monotoniškesnis žaidimas ir daug mažiau populiarus.

REKLAMA
REKLAMA

Bet futbolo netobulumas tuo nesibaigia. Kadangi rungtynių baigtį dažnai lemia vienas įvartis, baigtis kartais būna atsitiktinė. Tokiais atvejais sakoma, kad rezultatas neatspindi žaidimo eigos. Įvarčių ir šiaip būna atsitiktinių – kartais neaišku, ar mušdamas baudinį iš šono žaidėjas norėjo skersuoti į baudos aikštelę ar taikė į vartus. Pasitaiko, kad tikrai bandė skersuoti, bet kamuolys nuslydo ir… įlėkė į vartus. Įvarčio nebuvimas irgi gali būti atsitiktinis, aiškiai silpniau žaidžianti komanda kartais tik dėl atsitiktinumo išlaiko nulinį rezultatą. Tai galima laikyti vienu iš futbolo žavesio aspektų – arba ne.

REKLAMA

Bet nereta ir dar viena nelogiško rezultato priežastis – teisėjo klaidos. Tokiais atvejais paprastai galima ginčytis – pvz., per šio čempionato aštuntfinalio Olandijos–Portugalijos rungtynes, pasižymėjusias raudonų ir geltonų kortelių rekordais: ar į portugalų vartus turėjo būti skirti du 11 m baudiniai, ar vienas? Tokios teisėjo klaidos netgi nekelia didelio pasipiktinimo – jeigu pražanga nebuvo iš pirmo žvilgsnio akivaizdi, dėl nepaskirto 11 m baudinio didelio triukšmo nekils ir teisėjo autoritetas nenukentės.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi futbolo žaisti ranka negalima (išskyrus vartininką). Ne tik negalima – tai yra kone mistinių blogio galių turinti šventvagystė ir nuodėmė. Žaidžiant liesti kamuolį ranka – tai kaip primyžti ant altoriaus. Baudžiama griežtai – paprastai griežčiau negu už muštynes po švilpuko. Todėl ir „netyčinės rankos“ samprata taip susiaurinta, kad beveik neegzistuoja. Žaidėjas privalo per sekundės dalį spėti patraukti ranką iš smūgiuojamo kamuolio kelio, antraip jis bus laikomas nusidėjėliu ir baudžiamas (kaip buvo Prancūzijos–Brazilijos rungtynių pabaigoje, kai Zidane‘o baudos smūgis kliuvo Ronaldo rankai, ir tai ne vienintelis toks atvejis).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dvi ryškiai didžiausios bausmės futbolo rungtynėse yra 11 m baudinys ir žaidėjo pašalinimas iš aikštės. Abi jos iš karto gali būti skiriamos už vieną pražangą – taip, už žaidimą ranka, nesmurtinę pražangą. Ir štai esant lygioms rungtynėms įmušamas 11 m baudinys, o pralaiminti komanda turi mažai šansų atsigriebti, nes turi mažiau žaidėjų. Rungtynės sugadintos – taip yra buvę ir pasaulio čempionatuose. O štai šiame čempionate, kai per rungtynes su australais kroatas Tomas savo baudos aikštelėje iš tiesų iškėlęs ranką nukreipė kamuolį į kitą pusę, teisėjas nepastebėjo.

REKLAMA

Teisėjui iš tikrųjų sunku pastebėti, nes šiandieninis futbolas labai greitas, dinamiškas, o žaidėjai puikiai moka gražiai griūti, gražiai raitytis ant žemės. Mes irgi daug ko nepamatytume – bet sulėtinti pakartojimai per televiziją neretai parodo, kad teisėjas smarkiai klydo. Galų gale teisėjas neapsikentęs nubaudžia priešininkų baudos aikštelėje pargriuvusį ir baudinio reikalaujantį – vaidinantį! – žaidėją. Deja, deja, televizijos pakartojimas parodo, kad ir čia teisėjas suklydo: Vokietijos gynėjas Lahmas iš tiesų pargriovė argentinietį Maxi Rodriguezą antro kėlinio pabaigoje. Nėra teisybės šiose aikštėse.

REKLAMA

2002 m. pasaulio čempionatas buvo sugadintas – tik dėl teisėjų klaidų savo aikštėje žaidusi Pietų Korėja aštuntfinalyje laimėjo prieš Italiją, o ketvirtfinalyje – prieš Ispaniją. Šiemet vargu ar galima sakyti, kad teisėjas sužlugdė kokią nors už varžovus stipresnę komandą. Bet tarp stipriausiųjų lyg ir nebėra stipresnių komandų, arba sunku jas nustatyti – tai ypač išryškėjo per praėjusį Europos čempionatą, kur apskritai dalyvauja mažiau silpnesnių rinktinių negu pasaulio čempionate. Taigi 2004 m. Europos čempionais tapo graikai, bet nelabai kas ryžtųsi sakyti ne tik, kad jie tais metais buvo stipriausi Europoje, bet ir kad jie tame turnyre buvo stipriausi. Neskaičiuojant vieno pratęsimo, Graikija tame čempionate trejas rungtynes laimėjo vieno įvarčio skirtumu, dvejas sužaidė lygiosiomis ir vienas pralaimėjo. Keleto kitų komandų rezultatai panašūs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Minėtąjį futbolo atsitiktinumo vaidmenį padidina varžybų sistemos ypatybės. Vienas dalykas, kai kokios nors šalies futbolo čempionate 18 komandų dukart žaidžia tarpusavyje (visos po 34 rungtynes) ir pagal visą rezultatų sumą išrikiuojamos galutinėje lentelėje, ir visai kas kita, kai 16 apylygių komandų žaidžia atkrintamųjų varžybų loteriją. Negana to, kad vienų rungtynių rezultatą gali lemti atsitiktinumas, tos vienos rungtynės yra lemtingos. Kas dabar pasakys, kokios dvi rinktinės šiame čempionate stipriausios? Gal Vokietija ir Argentina? Ko gero, optimaliausias formatas buvo 1982 m. pasaulio čempionate, kai dalyvavo 24 rinktinės, o atkrintamosios varžybos prasidėjo tik nuo pusfinalių.

REKLAMA

Dar 1978 m. finaliniame etape žaidė 16 komandų. Aišku, kad 32, kaip dabar, yra per daug. Bet futbolas tapo milžiniška pinigų siurbimo sistema, komercializacija viešpatauja besąlygiškai. Prieš kokius 30 metų futbolininkas pirmą kartą buvo parduotas kitam klubui daugiau kaip už milijoną dolerių. Dabar šios sumos siekia dešimtis milijonų. Ar per 30 metų futbolininkai ėmė keliasdešimt kartų geriau žaisti? Sunku pasakyti, ties kokia suma šie skaičiai peržengė sveiko proto ribas – to niekas nenustatys. Akivaizdu tik tai, kad dabar tos sumos ir futbolininkų uždarbiai yra beprotiški.

Futbolas, deja, daug populiaresnis ne tik už rankinį, bet ir už krepšinį. Ir jo prestižas kitoks, tad neįsivaizduojama, kad koks nors futbolininkas atsisakytų dalyvauti Europos arba pasaulio čempionate tik dėl to, kad nori pailsėti arba švęsti vestuves ir pan., kaip pastaraisiais metais įprato daryti lietuvių krepšininkai. Tad, pasibaigus šiam futbolo čempionatui, vėl pulsime domėtis Lietuvos futbolo rinktine, kuri nuo rudens dalyvaus Europos čempionato atrankinėse varžybose. Grupėje yra septynios komandos (į čempionato finalinį etapą patenka dvi) – užgniaužę kvapą stebėsime, kaip Lietuva varžysis su Gruzija dėl penktosios vietos šioje grupėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų