Šioje straipsnio dalyje aiškinama, kokių neigiamų pasekmių aplinkai atneša sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Vokietijoje, ir aptariama, kuria kryptimi turėtų vykti AEI plėtra Lietuvoje.
AEI energetikos plėtra skatina ir taršių elektrinių plėtrą
Remiantis tais pačiais ENTSO-E duomenimis, 2010–2012 m. pagamintos elektros dalis iš dujų, akmens anglių ir kitų taršių elektrinių padidėjo nuo 60 iki 67 procentų. Tokį padidėjimą lėmė ne priverstinai šiek tiek sumažinta elektros iš AEI gamyba, o nuo 23 iki 17 proc. kritusi elektros gamyba Vokietijos branduolinėse jėgainėse. Šį kritimą galima sieti su Fukušimos avarijos dar labiau padidintu spaudimu Vokietijos valdžiai kuo greičiau uždaryti branduolines elektrines. Niekam ne paslaptis, kad labiausiai šia tendencija „rūpinasi“ didžiausi AEI energetikos plėtotojai ir šalininkai. Taigi, dėl to, kad Vokietijos oras labiau teršiamas azoto ir sieros oksidais bei anglies dvideginiu, patenkančiais iš tradicinių iškastinį kurą deginančių elektrinių, tiesiogiai kaltas branduolinės elektros dalies mažėjimas ir būtinybė vieną bazinės (pastovios) elektros gamybos būdą keisti kitu, tik kur kas aplinkai žalingesniu būdu. Iš AEI generuojama elektra dėl savo netolygumo laiko atžvilgiu negali pakeisti branduolinės elektros, todėl didelę klaidą daro tie, kurie supriešina šias dvi elektros energijos gamybos rūšis. Kaip matome, iš to laimi tradicinė taršioji (bet užtat bazinė) energetika, o pralaimi gamta, kuria AEI propaguotojai taip rūpinasi.
Kitas paaiškinimas, kodėl AEI plėtra skatina tradicinių iškastinį kurą deginančių elektrinių plėtrą, yra būtinybė balansuoti nepastovią elektros energijos iš AEI gamybą. Kuo daugiau įrengiama naujų AEI elektrinių, tuo daugiau reikia numatyti rezervavimo pajėgumų tam laikui, kai vėjas yra per silpnas arba per stiprus vėjo elektrinėms, o saulę dengia storas debesų sluoksnis. O tas tuščias laikas vėjo elektrinių siekia 80 proc., saulės elektrinių viršija 90 procentų. AEI elektrinėms balansuoti dėl galimybės itin greitai keisti blokų galią geriausiai tinka dujomis kūrenamos elektrinės, tačiau jos, nors ir būdamos pačios švariausios iš balansavimui tinkamų įrenginių, vis tiek išmeta didelį šiltnamio dujų kiekį. Branduolinės elektrinės dėl savo fizikinių savybių yra mažiausiai tinkamos AEI balansavimui ir turi dirbti kuo pastovesniu darbo režimu, todėl jos dirba vadinamojoje „gilioje bazėje“ ir su mažiausiai pastoviais AEI įrenginiais šia prasme neturi nieko bendro, tad niekaip negali daryti įtakos jų darbui. Nors, kita vertus, elektros gamybai iš AEI teikiant pirmenybę ir susidarius itin palankioms meteorologinėms sąlygoms bei turint daug elektrai iš AEI gaminti įrenginių, kaip tik pirmiausia turi būti stabdomi branduoliniai reaktoriai, nes stabdyti tradicinį iškastinį kurą deginančias elektrines, kurios reikalingos tų pačių AEI balansavimui, neleidžia elektros tinklo stabilumo reikalavimai. Tačiau šie pasvarstymai jau būtų kito straipsnio tema.
Užduotis Lietuvai – nepakliūti į žaliuosius spąstus
Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Vokietijos atvejo? Kadangi esame kur kas geografiškai ir dar labiau ekonomiškai menkesnė valstybė, reiktų nekartoti šios šalies kelio, nes mes paprasčiausiai neturime laiko eksperimentams, kurių rezultatų reikės laukti nežinia kiek.
Prisiminus žaliosios energetikos atstovų suaktyvėjimą tuo metu, kai naujos atominės elektrinės Lietuvoje projektas sparčiai judėjo pirmyn, galima akcentuoti vieną konkretų AEI plėtros scenarijų, kuris, anot jo autorių, būtų Lietuvai daug palankesnis negu atominė elektrinė. Teigiama, kad Lietuvos pagrindinis turtas yra įvairių rūšių biokuras: iš jo galime pasigaminti ne tik visą mums reikiamą šilumą, bet ir, gaminant tą pačią šiluminę energiją, būtų galima gauti daugiau kaip trečdalį šaliai reikalingos elektros energijos.
Danijos Avedore-2 elektrinės žaliasis mitas
Kaip žaliosios energetikos pavyzdys dažnai pateikiama Danija ir jos sostinėje eksploatuojama Avedore šiluminė elektrinė, kurioje šalia iškastinio kuro (dujų ir mazuto) deginamas ir įvairių rūšių biokuras (medžio granulės, šiaudai). Ypatingu efektyvumu pasižymi antrasis Avedore elektrinės blokas: jame deginamo kuro energijos išnaudojimas siekia 94–96 proc., o agregato šiluminė galia viršija 500 MW, panaši yra ir bloko elektrinė galia. Skaičiai iš tiesų įspūdingi, ne veltui ši jėgainė yra viena efektyviausių pasaulyje. Mūsų žaliosios energetikos propaguotojų teigimu, tokius blokus pastačius Vilniuje ir Kaune būtų išspręstos ne tik šių miestų šildymo problemos, bet kartu būtų pagaminamas ir nemažas elektros energijos kiekis. Esminė šio siūlymo klaida yra tokio modernaus bloko naudojamo kuro rūšies įvardinimas. Mūsų atstovų teigimu, danai, kurie skelbiasi esantys dideli žaliosios energetikos mylėtojai, Avedore-2 bloke daugiausia degina biokurą. Jeigu taip būtų iš tikrųjų, tuomet tikrai reikėtų rimtai svarstyti, ar nevertėtų lietuviško biokuro potencialo panaudoti energijai gaminti tokiu būdu.
Tačiau tiesa yra kitokia. Vien biokurą Avedore elektrinėje degina vienas 45 MW katilas (visos elektrinės šiluminė galia siekia 900 MW). Iš viso per metus biokuro sunaudojama iki penktadalio viso sudeginamo kuro. Didžiąją kuro dalį sudaro dujos, akmens anglys ir mazutas, o medžio granulės ir šiaudai naudojami tik „praskiesti“ iškastiniam kurui, taip bent šiek tiek sumažinant aplinkos taršą. Taip pat Avedore elektrinė turi ekonominių pranašumų: ji įsikūrusi prie jūros, todėl įvairių kuro rūšių transportavimas nesudaro didelių keblumų, o gabenimas sausuma visada yra brangesnis ir keblesnis. Todėl, galvojant apie Vilnių ir Kauną, kuro gabenimo klausimas būtų didelis tokios jėgainės trūkumas, ką jau kalbėti apie iškastinio (o ne biokuro) kuro deginimą.
Kaip su savo energetika turėtų elgtis Lietuva
Mūsų pagrindinė užduotis šiuo metu yra sukurti patikimą energetikos sistemą, besiremiančią gerai žinomais ir patikrintais energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo metodais. Tai padaryti turime nesiblaškydami ir nežvilgčiodami atgal. Vėliau, kai tai įgyvendinsime, galėsime galvoti apie eksperimentus ir rizikingesnių inovacijų taikymą. Todėl kol kas turime savo šilumos ūkį ten, kur tai yra naudinga socialine ir ekonomine prasme, perorientuoti prie biokuro vartojimo, o elektros gamybos sektoriuje akcentuoti esamų bazinių elektros gamybos būdų atnaujinimą (Lietuvos elektrinė Elektrėnuose) ir naujų, ekonomiškai patraukliausių būdų įgyvendinimą (nauja atominė elektrinė).
Antanas Šutas
