REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepaisant matomų trūkumų, žmogaus teisių gynėjai sveikina Seimo sprendimą pradėti diskusijas dėl civilinės sąjungos, atveriančios daugiau galimybių vienos lyties poroms įtvirtinti savo santykius.

Nepaisant matomų trūkumų, žmogaus teisių gynėjai sveikina Seimo sprendimą pradėti diskusijas dėl civilinės sąjungos, atveriančios daugiau galimybių vienos lyties poroms įtvirtinti savo santykius.

REKLAMA

„Matome labai daug spragų, bet yra džiugu po 20 metų sulaukti sutarimo bent jau pateikimo stadijoje“, – žurnalistams Seime sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi dviejų projektų, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo – grupė prieš partnerystę pasisakančių parlamentarų.

Toliau šie projektai bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę svarstymui jie abu turėtų grįžti birželio 21 dieną.

REKLAMA
REKLAMA

Teiks pastabas

Pasak J. Juškaitės, valdančiųjų pateiktas įstatymo projektas, nors ir laikomas žingsniu pirmyn, neapsaugo vienos lyties partnerių šeimose augančių vaikų, taip pat jame nesprendžiamas pavardžių klausimas.

REKLAMA

Žmogaus teisių centras, anot jo vadovės, dėl šių aspektų teiks savo pastabas ir pasiūlymus parlamentarams. 

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tos pačios lyties partnerių šeimose augantys vaikai nėra apsaugoti, kai reikia jiems atstovauti gydymo įstaigose ar kitur. Tik vieno iš tėvų teisės ir pareigos pripažįstamos, o kitas oficialiai – pašalinis asmuo.

Asociacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ viena iš įkūrėjų Rasa Račienė teigė, kad Lietuvoje „pagaliau pradėtas spręsti LGBT žmonių klausimas“.

„Svarbiausia buvo tai, kad atvertos durys pagaliau šitų klausimų svarstymui, tai yra šiandien pats svarbiausias pasiekimas, o kas bus toliau – ateitis parodys“, – kalbėjo visuomenininkė.

REKLAMA
REKLAMA

„Tyla žudo“

Seimo posėdį stebėjo ir grupė aktyvistų, remiančių LGBT žmonių teises. Vienas jų – kino režisierius Romas Zabarauskas.

Jis teigė nesitikėjęs, jog Seimui pavyks sutarti: „Sunku suvokti, kas įvyko, aš tikėjausi, kad net ir šitas balsavimas sulauks nesėkmės.“

Pasak jo, parlamentarai žengė pirmą žingsnį, kad pripažintų visus Lietuvos gyventojus.

„Tikiuosi, kad judėsime į priekį toliau“, – kalbėjo režisierius.

Jis ragino visus įvairovę palaikančius žmones būti aktyvius ir išreikšti savo poziciją. R. Zabarauskui antrino ir aktorė, visuomenininkė Elžbieta Latėnaitė.

„Norėtųsi, kad nuosaikioji visuomenės dalis būtų aktyvesnė. (...) Tyla žudo, tyla – žudo“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pavojingos pasekmės“

E. Latėnaitės teigimu, po Seimo sprendimo ją apėmė dvejopos emocijos: džiugesys ir nusivylimas.

„Kai šitiek kovos reikia dėl tokių elementarių ir konservatyvių pozicijų, tai tada ir džiaugsmas nėra toks valio, o yra na, žinoma, taip ir turėtų būti. (...) Homofobijos labai daug Lietuvos Seime“, – kalbėjo ji.

Pasak aktyvistės, kiekvieno LGBT teises palaikančio žmogaus tikslas – lygiateisiškumas: galimybė homoseksualioms poroms susituokti, įsivaikinti.

„Dėl to kiekvienas šitas žingsnis yra per mažas. Bet kiekvienas žingsnis turi būti žengtas nuosekliai“, – sakė ji.

R. Zabarauskas kritikavo parlamentarų siūlymą dėl artimo ryšio.

„Jis gali turėti pavojingų pasekmių. Kaip komentuoja teisininkų bendruomenė, ar juo negalės ir mafijos struktūros pasinaudoti, pavyzdžiui, neliudyti teisme, jei galimas neribotas skaičius, kurie pasivadina, kad turi artimą ryšį“, – kalbėjo režisierius.

REKLAMA

„Nereikėtų daryti teatro iš mūsų valstybingumo ir teisės sistemos“, – pridūrė jis.

„Brutali Seimo matematika“

Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Jį teikęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius po naujuoju projektu savo parašo nepadėjo, nes laiko jį per daug kompromisiniu. Vis dėlto politikas džiaugėsi, kad pirmąjį parlamento barjerą teisės aktas įveikė.

REKLAMA

„Mūsų frakcija dės visas pastangas, kad įstatymas būtų priimtas kuo greičiau“, – kalbėjo Seimo narys.

Pasak jo, konservatyvesnį projekto variantą lėmė „brutali Seimo matematika“. Tai atsispindės ir teikiant siūlymus komitetuose.

„Galėsime pateikti tik tokius siūlymus, kurie leis užtikrinti reikiamą Seimo narių daugumą“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų