Daug kas buvo nemaloniai nustebęs ar net šokiruotas, kai besisteigiančio judėjimo „Už prezidentą ir teisingą Lietuvą“, vėliau virtusio proprezidentiniu sambūriu „Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą“, pirmosiose gretose pamatė visiems gerai žinomą buvusį nepalaužiamą sovietmečio disidentą, Lietuvos laisvės lygos (LLL) steigėją ir sielą Antaną Terlecką.
Žmogus, visą laiką kovojęs už laisvę, triskart teistas, perėjęs kalėjimus, lagerius, tremtį, atsistojo į vieną gretą su vienais aršiausių Lietuvos narystės NATO priešininkų Rolandu ir Aušrine Marija Pavilioniais, Juliumi Veselka, „Durnių laivo“ autoriumi Vytautu Petkevičiumi, kontroversiška profsąjungiete Aldona Balsiene (A.Terlecko nekenčiamo G.Vagnoriaus bendražyge) bei kitais daugiau ar mažiau odioziniais Rolando Pakso šalininkais.
Tuo pat metu gana plačiai pasklido apkalbos, kad tas pats A.Terleckas priesaiką sulaužiusio prezidento gerbėjų gretose atsirado neatsitiktinai. Esą Lietuvos ypatingajame archyve yra byla, kurioje užfiksuotas A.Terlecko pasižadėjimas bendradarbiauti su sovietiniu saugumu – KGB. Logiška šiuos gandus paskleidusių žmonių išvada – užverbuotas disidentas buvo prispaustas ir kaip paskutinis rezervas mestas į mūšį borisovų ir į juos panašių gretose. „Ekstra“ pabandė patikrinti šiuos gandus, taip pat paklausė paties A.Terlecko nuomonės apie juos.
Artimiau šį garsų disidentą pažįstantys žmonės, „Ekstros“ kalbinami, buvo kategoriški. Vieni be išlygų panašius įtarimus vadino visiška nesąmone – gal garbaus amžiaus žmogus kartais elgiasi ir ne visai adekvačiai, bet Lietuvos jis tikrai nėra išdavęs. Kiti teigė, kad ir A.Terleckas – ne be nuodėmės. Pavyzdžiui, prisiminta, kad, jis pirmą kartą į sovietų saugumo rankas papuolęs dar 1945 metais, Švenčionių kalėjime išbuvo tik du mėnesius. Paprastai už ryšius su partizanais niekas tais laikais tokių simboliškų bausmių neskirdavo, o ir keliai į aukštąsias mokyklas ar rimtas pareigas užimti būdavo užkertami. A.Terleckas ir aukštojoje studijavo, ir SSRS valstybiniame banke, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju dirbo. Kiti buvę disidentai teigia, kad lageriuose A.Terleckas nuolatos gaudavo geresnius darbus, būdavo savotiškas tarpininkas tarp prižiūrėtojų ir kalinių. Išvada esanti viena – jis buvo susisaistęs įsipareigojimais. „Ekstra“ domėjosi Ypatingajame archyve esančia vadinamojo antitarybinio „Nacionalinio liaudies fronto“, prie kurio steigimo 1957 metais šiek tiek prisidėti bandė ir A.Terleckas, byla, tačiau jokių raštiškų A.Terlecko įsipareigojimų sovietų saugumui nerado. Istorikai teigia, kad jei tokių ir galėjo būti, tai jie tikrai išvežti į Rusiją. „Ekstra“, neturėdama jokių svarių įrodymų, nesiima nieko nei smerkti ar teisti, tačiau toks savotiškas disidento elgesys sukėlė tam tikrą susidomėjimą. A.Terlecko įdomu klausytis jau vien todėl, kad jis iki menkiausių smulkmenų atsimena keliasdešimties metų senumo įvykius, tačiau kai kurie dabartinių įvykių vertinimai tik verčia gūžčioti pečiais.- Kodėl nutarėte taip aktyviai remti ir ginti Rolandą Paksą?
- Už jį aš net nebalsavau – balsavau už Valdą Adamkų.
Kažkada nebuvau ir didelis Vytauto Landsbergio draugas, tačiau kai jį pradėjo gulintį spardyti, ant jo spjaudyti, tai daug kartų esu jį gynęs bei sakęs, kad jis nėra joks KGB agentas, kaip kai kas norėjo įtikinti. Tad, vadovaudamasis tokiais pat kriterijais, kai pamačiau, kad R.Paksas puolamas be jokių rimtų įrodymų, aš, neturėdamas jokių išskaičiavimų, ginu ir jį.
- Dviejų Seimo komisijų išvados jūsų neįtikina, kad R.Paksas turi nuodėmių?
- Neįtikina. Juk ką anksčiau ir dabar Mečislovas Laurinkus aiškina. Esą prezidentas niekuo dėtas, kad dėl klaidų yra kalti patarėjai. O staiga A.Sakalas nusprendžia, kad prezidentas kaltas. O kas yra pats A.Sakalas, aš labai gerai žinau. Juk visiems yra gerai žinoma, kad jis yra pabėgęs iš traukinio, kuriuo buvo vežami kaliniai. Tokiais atvejais bėglius arba šaudydavo, arba duodavo 10 metų, o jį iš lagerio net anksčiau paleido, leido pabaigti mokslus, vėliau jis dirbo Elektrografijos institute, kurį kuravo KGB. Aš juo nepasitikiu, nes jis yra tendencingas, nors šiaip ir neblogas žmogus. Tačiau iš principo jis yra antilietuviškų pažiūrų.
- Kodėl taip greitai keičiasi jūsų pažiūros? Dar 2003 metais teigėte, kad „R.Paksas išrinktas su Rusijos pagalba. Jo rankose atsidurs ne tik generalinis prokuroras, Seimo pirmininkas, bet ir premjeras, Seimas. Su Lietuva jis darys ką tik panorėjęs“. R.Paksas prieš metus jums dar buvo valstybingumo priešas, o dabar – jau viskas atvirkščiai?
- Tuo metu taip buvau įsitikinęs, juo nepasitikėjau, bet kai pamačiau, kad jis per tuos 6-8 mėnesius nieko bloga Lietuvai nedaro, tik ryžtingai kėlė klausimus dėl žemės, dėl vizų pardavinėjimo, o svarbiausia, kad ėmėsi iš pareigų pašalinti M.Laurinkų, kurį aš jau seniai laikiau KGB agentu. Apie tai jau esu rašęs prezidentui V.Adamkui. Pamenu, kai 1990 m. rugsėjo 4 d. paskelbėme bado akciją, kurioje reikalavome, kad atsistatydintų K.Prunskienė, M.Laurinkus nuolat koneveikė mus ir šaukė, jog „brastoje arkliai nekeičiami“. Ilgainiui supratau, kad jis dirba Rusijai, tai galėčiau ir teisme įrodinėti. R.Paksas norėjo jo atsikratyti, nors turėjo tai padaryti iš karto, kai tapo prezidentu, nes saugumo vadovus keičia visi išmintingi pasaulio politikai.
- Ar turite kokių įrodymų, kad taip kategoriškai žmones vadinate KGB agentais?
- Įrodymų aš nerenku, tačiau išvadas darau iš A.Sakalo komisijos įrašų, kuriuos išstudijavau ypač atidžiai. R.Ačo, R.Smailytės niekas net nenorėjo rimtai klausytis. O juk L.Lolišvili parveždavo girtą Paulausko žmoną namo. Apie ją nieko niekas nekalba. Vyko labai tendencingas ir žalingas Lietuvai tyrimas.
- Ar gerai jaučiatės vienoje kompanijoje su R.Pavilioniu, leidinio „Apginkime demokratiją“ leidėju J.Borisovu? Esate toje fronto, kuris – prieš narystę NATO, Vakarų integraciją, pusėje.
- Norom nenorom, bet taip išeina. Anksčiau – prie V.Landsbergio – būdavo, kad norėdamas pasityčioti iš komunistų visada prisėsdavau prie jų stalelio. Mano ir Č.Juršėno pažiūros visiškai skirtingos, bet bendrauti galime. Tad jei dabar profesorius R.Pavilionis apmąstė savo pažiūras ir jau nebekovoja prieš NATO, tai garbė jam. Galiu su juo bendrauti. Tas juokdarys V.Petkevičius – ir anksčiau su juo riedavomės, ir dabar vienas kitą „špilkuojame“. Daugiau ten nieko nėra – visi žmonės mano pažiūrų. O su jokiu Ivanovu nesu pažįstamas, šalia jo nebūčiau nei sėdėjęs, nei stovėjęs, nei kalbėjęs. Į mitingą jis ateiti turi teisę, bet į tribūną aš jo neleisčiau. Manau, kad jis yra provokatorius, nes savo kalbose jis labai giria prezidentą. Ir juo labai negražiai ir nekvalifikuotai naudojasi M.Laurinkaus, A.Paulausko, V.Landsbergio grupė.
- Sausio įvykių metu tuometę AT šturmavo Ivanovo smogikai ir Terlecko beretės.
- Tai melas, kurį sugalvojo K.Prunskienė. Kai V.Landsbergis pakvietė ginti rūmų, tai atlėkiau taksi. Rūmų gynėjai man sakė: „Bėk, durniau, nes jedinstvininkai tave sudraskys“. Visada buvau prieš jedinstvininkus. Net M.Laurinkus yra patvirtinęs, kad nėra jokių įrodymų, kad LLL dėjosi su V.Ivanovu. Tai pigus melas.
- Jeigu apie R.Pavilionio pažiūrų pasikeitimą kalbėtų koks nors paauglys, tai dar būtų galima suprasti. Bet taip juk nebūna, kad žmogus per pusmetį radikaliai pakeistų savo pažiūras. Atleiskite, bet niekaip negaliu suprasti ir jūsų požiūrio į J.Borisovą?
- J.Borisovo niekada nepažinojau, bet kuo jis blogesnis už V.Uspaskichą. Jei J.Borisovas kenkė Lietuvai, jei padėjo Sudanui, tai ką, manote, kad Amerikos žvalgyba būtų tylėjusi. Tie visi pasakojimai yra laužti iš piršto. J.Borisovas man net simpatiškesnis už V.Uspaskichą. Jis yra tipiškas rusas, keikiasi, tačiau nematau, kad kenktų Lietuvai. Jei kenktų, Lietuvoje nesėdėtų.
- „Nacionalinio liaudies fronto“ byloje liudijote prieš kitus bylos dalyvius, nuolat pabrėžėte, kad kalti kiti, bet ne jūs.
- Nieko niekada neįdavinėjau. Buvo kalbama tik apie vieną mūsų susirinkimą, o daugiau mes nieko nespėjome nuveikti. Ten nebuvo už ką teisti, nes mes tikrai nieko nepadarėme. Du kartus esu teistas už nieką, tik paskutinį kartą gerai įgėliau sovietams su 45 pabaltijiečių pareiškimu (Turimas galvoje 1979 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimas, kurį su bendraminčiais parašė ir išplatino A.Terleckas. Jame buvo raginama likviduoti Baltijos valstybėse Molotovo-Ribbentropo pakto padarinius, – red.)
Kiekvienas, kuris patenka į KGB rankas pirmą kartą, gali padaryti klaidų. Be to, prieš mane buvo panaudoti narkotikai. Dabar jau jokie narkotikai manęs nepaveiktų. Nieko neišdaviau, o paskutinėje byloje aš visai neatsakiau nė į vieną tardytojo klausimą. Man ką nors primesti visiškai nepavyks, nes mano bylose absoliučiai nieko nėra.
- Kai kurie buvę disidentai „Ekstrai“ yra liudiję, esą jūs lengvesnes lagerio sąlygas gaudavote, trumpiau sėdėdavote todėl, kad esą buvote pasirašęs saugumui raštą, jog nepažeidinėsite sovietinių įstatymų.
- Niekada jokių raštų nepasirašiau. Jeigu man būtų reikėję ar manęs būtų prašę, tai būčiau pasirašęs: „Jeigu jūs laikysitės savo sovietinės konstitucijos, tai ir aš jos laikysiuosi“. Bet neprašė. Mane paleido todėl, kad parašiau: „Esu nesveikas ir senas žmogus, todėl negaliu būti pavojingas šiai santvarkai, tad prašau paleisti“. 1986 m. spalį čekistui pasakiau: „Pamilovanije pisat nebudu“. Paskiau parašiau pareiškimą ar prašymą dėl sveikatos, o rusiškai buvo išversta „zajavlenije“. Nieko daugiau prieš mane nėra.
- Yra teigiama, jog LLL įtaką darė KGB, jai buvo leidžiama veikti todėl, kad disidentai būtų susitelkę vienoje vietoje ir taip būtų kontroliuojami.
- Niekas manęs nekvietė į KGB ir jokių pokalbių su čekistais nebuvo. Pavyzdžiui, V.Petkaus teisme pasakojau antitarybinius anekdotus. Visi dabar įsitikinę, kad tais laikais už laisvesnį žodį sodindavo. Niekas nesodino už žodį. Prie Stalino sodino, o 1978-1979 m. – jau ne.
Savo atsiminimuose, kuriuos dabar rašau, noriu parodyti, kad ne vien juoda spalva tais laikais buvo. Pavyzdžiui, KGB parinkdavo labai dorus prižiūrėtojus. Su vienu iš jų net labai draugiški santykiai buvo užsimezgę. Tardytojams neleidau savęs žeminti, tai ir jie su manimi elgdavosi žmoniškai. Reikia rašyti teisingai, nes dabar daug kas labai perdeda, sutirština spalvas pasakodami apie tuos laikus.
- Kai kas įtarinėja, kad A.Terleckas praeityje buvo saugumo „pakabintas“, todėl dabar metamas kaip į paskutinį mūšį ginti R.Pakso?
- Nė vienos nuodėmės nepadariau, niekas man negali prikišti. Man, aišku, nemalonu, kad tenka būti kartu su juodmarškiniais, kurie yra paprasčiausi provokatoriai, V.Šustausko irgi prasta reputacija, tad nereikia jų įsileisti į tas sales. Visi tie, kurie perdėtai giria R.Paksą, – irgi provokatoriai. Aš jo Dievu nelaikau, matau ir jo daromas klaidas, tačiau negaliu tylėti, kai jis taip nepelnytai visų yra puolamas.
“EKSTRA” (http://www.lrytas.lt/ekstra/archyvas/2004/0315/)
