Laidos svečias sako, kad fizinis gamtos poveikis ir psichologinė žmogaus būsena persipina ir jų atskirti nereikėtų, nors ne visi žmonės išgyvena tas pačias emocijas. Anot jo, vieniems perėjimas į šaltąjį periodą įvyksta sklandžiai, tačiau daliai šis laikotarpis išties gali būti sudėtingas.
„Tikrai pasitaiko klientų, kurie ryškiai išgyvena tą pokytį ir, bandant suprasti, kodėl tai vyksta, galima net keletą aspektų išskirti: tiek fizinį, tiek psichologinį ir net, sakyčiau, kultūrinį lygmenį galima paliesti“, – sako dr. J. Grigas.
Svarbu žinoti, kad patiriamas stresas ir polinkis į įvairias priklausomybes, siekiant užsimiršti ar atsipalaiduoti, yra glaudžiai susijusios, nes stresas gali tapti svarbiu veiksniu, kuris prisideda prie priklausomybės formavimosi ir palaikymo. Psichologiniai ir biologiniai procesai, vykstantys organizme, gali sukelti emocinį ir fizinį diskomfortą, dėl kurio asmuo gali ieškoti būdų sumažinti šias neigiamas būsenas, dažnai kreipdamasis į priklausomybę sukeliančius elgesius, tokius kaip alkoholio vartojimas, narkotikų naudojimas ar net patologinis lošimas.
Būtent dėl šių priežasčių jaučiant kylančią įtampą verta kreiptis profesionalios pagalbos. Apie kylančią įtampą gali signalizuoti ir neramūs, bauginantys sapnai, prastas miegas.
Dažnai stresą kelia šventės
Kultūriniu lygmeniu, anot pašnekovo, galima pastebėti prasidedančio darbymečio poveikį – padidėjęs gyvenimo tempas, intensyvesnis darbas, fizinis krūvis, aštresnė darbo aplinka gali kelti iššūkių. Būtent šiuo metu prasideda ir aktyvus pasiruošimas šventėms, taip pat galintis padidinti įtampą. Tiesa, kaip sako laidos svečias, tai patiria ne tik suaugusieji, bet ir moksleiviai ir studentai, kuriems šventinis laikotarpis dažnai asocijuojasi su įvairiais atsiskaitymais, taip pat keliančiais stresą.
Dr. Grigo teigimu, psichologinis aspektas yra mįslingiausias ir jį nėra lengva suprasti. Pašnekovas pastebi, kad sezoninis pokytis žmonėms kartais siejasi su praeityje patirtomis emocijomis, kurios nebūtinai yra aktualios einamuoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, jei žmogus prieš daug metų patyrė įtampą namuose, tos pačios emocijos gali išnirti į paviršių praėjus daug laiko, net kai tos situacijos nebėra aktualios.
„Kiek aš esu bandęs kalbėtis, aiškintis tuos dalykus, ten išnyra įvairių dalykų. (...) Sakykime, praeityje, vasarą žmogus jautėsi laisvesnis, galėdavo išeiti į lauką, leisti laiką su draugais ir atsitraukti nuo namuose esančių problemų. Kitaip sakant, vasara buvo ne tik šiltesnis laikas, bet ir laikas, kai žmogus turėjo daugiau galimybių atsitraukti nuo emociškai sunkių situacijų namuose. Rudenį, žiemą tos galimybės siauresnės ir žmogus tarsi jautėsi įkalintas toje savo probleminėje situacijoje“, – sako dr. J. Grigas.
Laidoje paliečiama ir sapnų tema. Pašnekovas įvardija, kad sapnus reikėtų analizuoti individualiai, remiantis žmogaus išgyvenimais ir jausmais – tai taip pat gali padėti suprasti, ko mums trūksta, ko bijome ar ką ignoruojame realiame gyvenime.
Daugiau apie tai, kas yra egzistencinė psichoterapija, kaip praeities šešėlis veikia žmogaus emocijas, ką išgyvenantys žmonės kreipiasi pagalbos ir kodėl turėtume analizuoti savo sapnus – laidoje „Sveikatos DNR“, kurią rasite teksto viršuje.
Apie ciklą „Paimk gyvenimą į savo rankas“
Lietuvoje tikrąjį priklausomybių mąstą apskaičiuoti sunku, aišku viena – problema egzistuoja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagalbos kreipiasi tik apie 7–8 proc. priklausomybę turinčiųjų žmonių: dalis nesupranta arba nepripažįsta turį problemą, kiti ją neigia ar bando susitvarkyti patys.
Vilties teikia tai, kad metų pradžioje Respublikinis priklausomybės ligų centras paskelbė, kad nors vidutinis alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, į centrą besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tai išduoda, kad gyventojai vis dažniau, t. y., maždaug 2 iš 12 ieško ir kreipiasi pagalbos.
Laidų metu ir straipsniuose dėmesys yra skiriamas tam, kaip įveikiamos įvairios priklausomybės: alkoholio, narkotikų, tabako, lošimų ir kitos. Medikų, bendruomenių atstovų yra klausiama patarimų, kurie padeda įveikti priklausomybes.
Nors priklausomybės kelia rimtų socialinių ir sveikatos problemų, jų prevencija ir gydymas negali apsiriboti vien žalos ar rizikos pabrėžimu – veiksmingas sprendimas yra visapusis požiūris, kai kalbama ne tik apie priklausomybių pasekmes, bet ir apie bendrą žmogaus sveikatą, emocinę gerovę bei gyvenimo kokybę. Priklausomybių prevencijai svarbu ne tik ribiniai, stigmatizuoti atvejai, bet ir žmonės, kurie dar laikomi sveikais, tačiau jų įpročiai veda link priklausomybių formavimosi.
Tokiais atvejais svarbu kalbėti ne tik apie priklausomybių keliamą žalą, bet ir apie sveikus įpročius, kurie stiprina psichologinį atsparumą. Ciklo „Paimk gyvenimą į savo rankas“ laidose ir straipsniuose į sveikatą žvelgiama visapusiškai: vertinant tiek fizinę, tiek emocinę gerovę, pateikiant istorinį kontekstą, kodėl vienas ar kitas elgesys yra vertinamas kaip priimtinas. Temos apima ne tik dažniausias priklausomybių rūšis, kaip padėti sveikstančiam, tačiau ir prevencines priemones: sveiką mitybą, judėjimą, sveikatos raštingumą, psichologinį atsparumą ir kitas.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Laidos ir pašnekovo pristatymas
00:50 Kodėl rudenį ir žiemą dažniau slegia emocinis nuovargis ir slogios mintys?
09:40 Kada dažniausiai žmonės kreipiasi pagalbos?
11:40 Kaip suprasti savo emocijas?
13:00 Kodėl svarbu neslopinti negatyvių emocijų, o jas priimti ir išgyventi?
16:00 Ką apie mus išduoda tai, ką sapnuojame?
20:30 Santykių krizės – ką išgyvena jaunos šeimos?
23:00 Kas yra sezoninė depresija ir kada reikėtų kreiptis į specialistus?
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
